Biblijoje minimos moterys: ko iš jų pasimokome?

ĮRAŠO KALBA

Biblijoje pasakojama apie daugelį moterų, iš kurių galime nemažai pasimokyti (Romiečiams 15:4; 2 Timotiejui 3:16, 17). Šiame straipsnyje trumpai pakalbėsime tik apie kai kurias jų. Daugumos tų moterų pavyzdžiu verta sekti, o iš kitų gyvenimo istorijų galime pasimokyti, kokio elgesio reikia vengti (1 Korintiečiams 10:11; Hebrajams 6:12).

Abigailė

Kas ji buvo? Abigailė buvo turtingo, bet šiurkštaus ir nedoro žmogaus Nabalo žmona. O pati buvo protinga, nuolanki, dailios išvaizdos ir nestokojanti gražių savybių (1 Samuelio 25:3).

Ką apie ją žinome? Kad išvengtų nelaimės, Abigailė elgėsi išmintingai ir su sveika nuovoka. Ji su Nabalu gyveno vietovėje, kur slapstėsi būsimasis Izraelio karalius Dovydas. Būdami ten Dovydas ir jo vyrai saugojo Nabalo kaimenes nuo plėšikų. Bet kai Dovydo pasiuntiniai paprašė Nabalą sušelpti maistu, šis juos išplūdo ir nieko nedavė. Sužinojęs tai Dovydas perpyko ir su savo vyrais pakilo į žygį pasiryžęs nužudyti Nabalą ir visus vyriškius iš jo šeimynos (1 Samuelio 25:10–12, 22).

Išgirdusi, kaip jos vyras pasielgė, Abigailė veikė skubiai. Tarnus su dovanomis Dovydui ir jo vyrams ji išsiuntė pirma, o pati sekė iš paskos pasirengusi maldauti Dovydą pasigailėjimo (1 Samuelio 25:14–19, 24–31). Pamatęs dosnią dovaną bei moters nuolankumą ir išgirdęs išmintingą jos patarimą Dovydas pripažino, kad per ją pats Dievas sulaikė jį nuo keršto (1 Samuelio 25:32, 33). Neilgai trukus Nabalas mirė, ir Abigailė tapo Dovydo žmona (1 Samuelio 25:37–41).

Ko pasimokome? Nors turtinga ir graži, Abigailė nesiaukštino. Vardan taikos ji noriai atsiprašė už tai, dėl ko nebuvo kalta. Sunkiomis aplinkybėmis ji elgėsi ramiai, taktiškai, parodė drąsą ir sumanumą.

▸ Daugiau apie Abigailę skaitykite straipsnyje „Sveika nuovoka jai padiktavo, kaip elgtis“.

Debora

Kas ji buvo? Debora buvo pranašė. Per ją Dievas Jehova izraelitams pranešdavo savo valią, taip pat padėdavo jiems spręsti tarpusavio problemas (Teisėjų 4:4, 5).

Ką apie ją žinome? Pranašė Debora drąsiai paremdavo savo tautiečius. Jehovos nurodymu ji pašaukė Baraką, kad šis vestų Izraelio karius į kovą prieš jų engėjus kanaaniečius (Teisėjų 4:6, 7). Kai Barakas paprašė Deboros eiti kartu, ji nedvejodama sutiko (Teisėjų 4:8, 9).

Dievas suteikė izraelitams pergalę, ir apsakydami tą įvykį Debora su Baraku giedojo giesmę, kurios bent dalį sukūrė ji pati. Giesmėje ji paminėjo kitą drąsią moterį Jaelę, prisidėjusią prie pergalės prieš kanaaniečius (Teisėjų 5 skyrius).

Ko pasimokome? Debora veikė pasiaukojamai ir drąsiai. Ji skatino kitus daryti, kas teisinga Dievo akyse, ir už tai juos gyrė.

▸ Daugiau apie Deborą skaitykite straipsnyje „Aš, Debora, iškilau kaip motina Izraelyje“.

Delila

Kas ji buvo? Delila buvo moteris, kurią įsimylėjo Izraelio teisėjas Samsonas (Teisėjų 16:4, 5).

Ką apie ją žinome? Delila paėmė iš filistinų didžiūnų pinigus, kad išduotų Samsoną, kurį Dievas buvo paskyręs gelbėti Izraelį iš filistinų rankų. Dėl ypatingos Samsono galios filistinai negalėjo jo įveikti (Teisėjų 13:5). Todėl surezgė planą pasinaudoti Delila.

Filistinų papirkta Delila visaip stengėsi sužinoti, iš kur Samsonas turi tiek jėgos. Po kelių nesėkmingų bandymų galiausiai jai pavyko išgauti paslaptį (Teisėjų 16:15–17). Tada ji viską atskleidė filistinams, o šie sukaustė Samsoną grandinėmis ir įmetė į kalėjimą (Teisėjų 16:18–21).

Ko pasimokome? Delila yra įspėjamasis pavyzdys. Godumo apakinta ji pasielgė niekšiškai, neištikimai ir savanaudiškai – išdavė žmogų, tarnaujantį Jehovai.

Estera

Kas ji buvo? Estera buvo žydaitė, kurią Persijos karalius Ahasveras pasirinko būti karaliene.

Ką apie ją žinome? Karalienė Estera pasinaudodama savo įtaka išgelbėjo tautiečius nuo sunaikinimo. Ji sužinojo, kad yra išleistas įsakas, kuriuo nustatytą dieną turi būti išžudyti visi Persijos imperijoje gyvenantys žydai. Tą baisų planą sugalvojo vyriausiasis karaliaus pareigūnas Hamanas (Esteros 3:13–15; 4:1, 5). Paskatinta savo vyresnio pusbrolio Mordechajaus, rizikuodama gyvybe Estera tą planą atskleidė savo vyrui karaliui Ahasverui (Esteros 4:10–16; 7:1–10). Šis įgaliojo Esterą ir Mordechają išleisti naują įsaką, suteikiantį žydams teisę gintis. Žydai visiškai sutriuškino savo priešus (Esteros 8:5–11; 9:16, 17).

Ko pasimokome? Karalienė Estera buvo drąsi, nuolanki ir kukli (Psalmyno 31:24; Filipiečiams 2:3). Nors graži ir užimanti aukštą padėtį, ji ieškojo patarimo ir pagalbos. Su savo vyru ji kalbėjo taktiškai ir pagarbiai, tačiau be baimės. Kai žydams kilo didelis pavojus, ji drąsiai prisipažino esanti viena iš jų.

▸ Daugiau apie Esterą skaitykite straipsniuose „Ji ryžosi stoti už Dievo tautą“ ir „Ji buvo protinga, drąsi ir dėl kitų aukojosi“.

Ieva

Kas ji buvo? Ieva buvo pirmoji moteris ir pirma iš moterų, paminėtų Biblijoje.

Ką apie ją žinome? Ieva nepakluso Dievo įsakymui. Kaip ir jos vyras Adomas, ji buvo sukurta tobula, turinti valios laisvę ir gebėjimą ugdytis tokias savybes kaip meilę ir išmintį (Pradžios 1:27). Ieva žinojo, jog Dievas buvo pasakęs Adomui, kad jie nevalgytų nuo vieno medžio sode, nes jei paragaus jo vaisiaus, mirs. Bet Ieva buvo apgaule įtikinta, jog nemirs ir bus kur kas laimingesnė neklausydama Dievo. Taigi ji valgė to medžio vaisių, paskui davė Adomui (Pradžios 3:1–6; 1 Timotiejui 2:14).

Ko pasimokome? Ievos poelgis mus įspėja, kaip pavojinga puoselėti netinkamus troškimus. Nors aiškiai žinojo Dievo įsakymą, ji panoro turėti tai, kas jai nepriklausė (Pradžios 3:6; 1 Jono 2:16).

Jaelė

Kas ji buvo? Jaelė buvo neizraelito Hebero žmona. Ji drąsiai stojo už Dievo tautą.

Ką apie ją žinome? Kanaaniečių kariuomenės vadui Siserai atėjus prie jos palapinės, Jaelė veikė ryžtingai. Pralaimėjęs mūšį su Izraeliu, Sisera bėgo ieškodamas, kur pasislėpti ir atgauti jėgas. Jaelė pakvietė jį užeiti vidun; kai šis kietai įmigo, jį užmušė (Teisėjų 4:17–21).

Per Jaelę išsipildė Deboros išsakyta pranašystė: „Siserą Jehova atiduos į moters rankas“ (Teisėjų 4:9). Už drąsų poelgį Jaelė pavadinta „iš moterų labiausiai palaiminta“ (Teisėjų 5:24).

Ko pasimokome? Jaelė pasielgė ryžtingai ir drąsiai. Iš to matyti, jog Dievas gali pakreipti įvykius taip, kad pranašystė išsipildytų.

Jezabelė

Kas ji buvo? Jezabelė buvo Izraelio karaliaus Ahabo žmona – kitatautė, garbinusi ne Jehovą, o kanaaniečių dievą Baalą.

Ką apie ją žinome? Karalienė Jezabelė buvo valdinga, kietaširdė, žiauri. Ji propagavo Baalo garbinimą ir jį lydinčias amoralias apeigas. Tuo pat metu dėjo pastangas, kad niekas negarbintų tikrojo Dievo Jehovos (1 Karalių 18:4, 13; 19:1–3).

Kad patenkintų savo užgaidas, Jezabelė melavo ir žudė (1 Karalių 21:8–16). Kaip Dievas ir buvo pasakęs, ji mirė smurtine mirtimi ir niekas jos nelaidojo (1 Karalių 21:23; 2 Karalių 9:10, 32–37).

Ko pasimokome? Jezabelė yra įspėjamasis pavyzdys. Dėl savo begalinio sugedimo ir nedorumo ji tapo begėdiškos, amoralios ir nesuvaldomos moters simboliu.

Lėja

Kas ji buvo? Lėja buvo pirmoji patriarcho Jokūbo žmona. Jaunesnė jos sesuo Rachelė buvo antroji jo žmona (Pradžios 29:20–29).

Ką apie ją žinome? Lėja pagimdė Jokūbui šešis sūnus (Rūtos 4:11). Jokūbas norėjo vesti Rachelę, o ne Lėją. Tačiau merginų tėvas Labanas vietoje Rachelės atidavė Jokūbui Lėją. Supratęs, kad yra apgautas, Jokūbas paklausė Labano, kodėl taip su juo pasielgė. Labanas pasakė, jog pas juos neįprasta, kad jaunesnė dukra tekėtų anksčiau už vyresniąją. Praėjus savaitei Jokūbas vedė ir Rachelę (Pradžios 29:26–28).

Rachelę Jokūbas mylėjo labiau už Lėją (Pradžios 29:30). Užtat ši ėmė varžytis su seseria dėl Jokūbo meilės. Dievas atsižvelgė į Lėjos jausmus ir ją palaimino: ji pagimdė septynis vaikus – šešis sūnus ir vieną dukrą (Pradžios 29:31).

Ko pasimokome? Ji išsakydavo savo rūpesčius Dievui ir tikėjo, kad jis padės. Nelengva situacija šeimoje nesutrukdė jai įžvelgti Dievo pagalbą (Pradžios 29:32–35; 30:20). Šis pasakojimas rodo, kokių pasekmių atneša poligamija. Nors Dievas laikinai ją toleravo, jo nustatyta norma yra, kad vyras turėtų tik vieną žmoną (Mato 19:4–6).

Daugiau apie Lėją skaitykite straipsnyje „Nelaimingos seserys, kurios „sukūrė Izraelio namus“.
Apie tai, kodėl Dievas kurį laiką toleravo poligamiją savo tautoje, skaitykite straipsnyje „Ar Dievas pateisina poligamiją?“

Loto žmona

Kas ji buvo? Loto žmonos vardas Biblijoje nepaminėtas. Pasakyta tik tiek, kad ji turėjo dvi dukteris ir kad jos šeima apsigyveno Sodomos mieste (Pradžios 19:1, 15).

Ką apie ją žinome? Loto žmona nepakluso Dievo įsakymui. Dėl didelio žmonių ištvirkimo Dievas buvo nusprendęs sunaikinti Sodomą ir gretimus miestus. Kad apsaugotų teisųjį Lotą ir jo šeimą, gyvenančius Sodomoje, Dievas siuntė pas juos du angelus (Pradžios 18:20; 19:1, 12, 13).

Angelai liepė Loto šeimynai bėgti iš miesto ir nežiūrėti atgal, kad nepražūtų (Pradžios 19:17). Loto žmona „pažvelgė atgal ir pavirto druskos stulpu“ (Pradžios 19:26).

Ko pasimokome? Tai, kas atsitiko Loto žmonai, aiškiai rodo, kaip pavojinga prisirišti prie turto; materializmas gali pastūmėti nepaklusti Dievui. Jėzus, perspėdamas saugotis godumo, pasakė: „Atsiminkite Loto žmoną“ (Luko 17:32).

Marija (Jėzaus motina)

Kas ji buvo? Marija buvo žydaitė, skaisti mergina tuo metu, kai per šventąją dvasią tapo nėščia ir pagimdė Dievo sūnų Jėzų.

Ką apie ją žinome? Marija nuolankiai vykdė Dievo valią. Tuo metu, kai angelas pranešė, kad ji taps nėščia ir pagimdys ilgai lauktą Mesiją, Marija buvo susižadėjusi su Juozapu (Luko 1:26–33). Ji noriai sutiko atlikti jai patikėtą užduotį. Gimus Jėzui, Marija su Juozapu dar susilaukė keturių sūnų ir mažiausiai dviejų dukterų. Taigi ji nebuvo visą gyvenimą mergelė (Mato 13:55, 56). Nors Marijai teko ypatinga garbė, ji dėl to nebuvo aukštinama ir to nesiekė – nei tada, kai Jėzus tarnavo žemėje, nei būdama pirmųjų krikščionių bendruomenėje.

Ko pasimokome? Marija buvo dievobaiminga moteris, noriai sutikusi prisiimti atsakingą užduotį. Ji puikiai išmanė Dievo Žodį – paskaičiuota, kad jos kalboje, užrašytoje Luko 1:46–55, yra apie 20 skirtingų fragmentų iš hebrajiškųjų Biblijos knygų.

▸ Daugiau apie Mariją skaitykite straipsnyje „Ko mus pamoko Marijos pavyzdys“.

Marija (Mortos ir Lozoriaus sesuo)

Kas ji buvo? Marija, jos brolis Lozorius ir sesuo Morta buvo artimi Jėzaus bičiuliai.

Ką apie ją žinome? Marija ne kartą parodė, kokia yra dėkinga Jėzui, Dievo Sūnui. Ji tikėjo, kad jeigu Jėzus būtų buvęs šalia, jos brolis Lozorius nebūtų miręs. Taip pat ji stovėjo prie kapo, kai Jėzus prikėlė Lozorių. Kartą jos sesuo Morta priekaištavo, kad Marija, užuot padėjusi jai, klausosi Jėzaus. Bet Jėzus pagyrė Mariją už tai, kad jai svarbiausi yra dvasiniai dalykai (Luko 10:38–42).

Kitą sykį Marija parodė Jėzui didelį dosnumą išpildama jam ant galvos ir kojų „kvapiojo aliejaus, labai brangaus“ (Mato 26:6, 7). Šalia esantieji apkaltino Mariją eikvojimu, bet Jėzus užstojo ją sakydamas: „Visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama geroji naujiena [apie Dievo Karalystę], jos atminimui bus pasakojama, ką yra padariusi“ (Mato 24:14; 26:8–13).

Ko pasimokome? Marija turėjo tvirtą tikėjimą. Dvasiniai dalykai jai buvo svarbiau už visa kita. Ji su nuolankumu išreiškė pagarbą Jėzui neskaičiuodama, kiek tai jai kainavo.

Marija Magdalietė

Kas ji buvo? Marija Magdalietė buvo ištikima Jėzaus mokinė.

Ką apie ją žinome? Marija Magdalietė buvo tarp kelių moterų, keliavusių su Jėzumi ir jo mokiniais. Ji dosniai aukojo savo lėšas, kad būtų pasirūpinta jų reikmėmis (Luko 8:1–3). Ji sekė paskui Jėzų iki jo tarnystės pabaigos ir stovėjo netoli, kai Jėzus buvo prikaltas prie stulpo. Be to, ji viena pirmųjų pamatė prisikėlusį Jėzų (Jono 20:11–18).

Ko pasimokome? Marija Magdalietė dosniai rėmė Jėzaus tarnybą žemėje ir buvo atsidavusi jo mokinė.

Mirjama

Kas ji buvo? Mirjama buvo Mozės ir Aarono sesuo. Ji yra pirmoji moteris, Biblijoje pavadinta pranaše.

Ką apie ją žinome? Būdama pranaše Mirjama galėjo perduoti kitiems žinias nuo Dievo. Ji užėmė garbingą padėtį Izraelio tautoje, o kai Dievas egiptiečių kariuomenę paskandino Raudonojoje jūroje, Mirjama kartu su vyrais giedojo pergalės giesmę (Išėjimo 15:1, 20, 21).

Vėliau Mirjama su Aaronu, galbūt vedami puikybės ir pavydo, ėmė reikšti nepasitenkinimą Moze. Dievas „visa tai girdėjo“ ir abu griežtai pabarė (Skaičių 12:1–9). Tada Dievas ištiko Mirjamą raupsais, greičiausiai dėl to, kad maištą sukurstė ji . Mozė maldavo Dievą ją išgydyti ir jis leidosi permaldaujamas. Septynias dienas praleidusi už stovyklos, Mirjama galėjo grįžti atgal (Skaičių 12:10–15).

Iš Biblijos matyti, kad Mirjama pamokymą priėmė. Po daugelio amžių Dievas paminėjo ją sakydamas izraelitams: „Siunčiau pirma tavęs Mozę, Aaroną ir Mirjamą“ (Michėjo 6:4).

Ko pasimokome? Pasakojimas apie Mirjamą rodo, jog Dievas atkreipia dėmesį į tai, ką jo tarnai kalba su kitais arba apie kitus. Taip pat sužinome, kad norėdami džiuginti Dievą turime saugotis puikybės ir pavydo – bruožų, kurie gali pastūmėti mus sugadinti gerą kito žmogaus reputaciją.

Morta

Kas ji buvo? Morta buvo Lozoriaus ir Marijos sesuo; jie visi trys gyveno Betanijos kaime netoli Jeruzalės.

Ką apie ją žinome? Morta buvo artima Jėzaus bičiulė. „Mortą, jos seserį ir Lozorių Jėzus mylėjo“ (Jono 11:5). Morta rodė didelį svetingumą. Apsilankius Jėzui Marija sėdėdama klausėsi jo, o Morta buvo užsiėmusi patarnavimu. Matydama, kad Marija jai nepadeda, Morta ėmė skųstis. Jėzus ją švelniai pataisė (Luko 10:38–42).

Kai susirgo Lozorius, Morta su seserimi pasiuntė Jėzui žinią tikėdamosi, kad jis išgydys jų brolį (Jono 11:3, 21). Bet Lozorius mirė. Iš Mortos pokalbio su Jėzumi paaiškėja, kad ji tikėjo Dievo pažadu prikelti mirusiuosius ir Jėzaus galia grąžinti jos brolį į gyvenimą (Jono 11:20–27).

Ko pasimokome? Morta buvo labai svetinga. Ji noriai priėmė patarimą, atvirai kalbėjo apie savo jausmus ir tikėjimą.

Daugiau apie Mortą skaitykite straipsnyje „Aš esu įtikėjusi“.

Ona

Kas ji buvo? Ona buvo Elkanos žmona. Jos sūnus Samuelis tapo gerai žinomu pranašu senovės Izraelyje (1 Samuelio 1:1, 2, 4–7).

Ką apie ją žinome? Būdama bevaikė Ona meldė Dievą paguodos. Jos vyras su kita žmona, Penina, turėjo vaikų, o su Ona jiedu ilgą laiką negalėjo jų susilaukti. Kai Penina iš Onos tyčiodavosi, ši ieškojo paguodos pas Dievą. Ji davė įžadą sakydama, kad jeigu Dievas dovanos jai sūnų, ji atiduos vaiką jam, kad tarnautų prie padangtės, kur izraelitai garbindavo Dievą (1 Samuelio 1:11).

Dievas atsakė į Onos maldą ir ji pagimdė Samuelį. Ona savo įžadą tesėjo – dar mažą Samuelį atidavė tarnauti prie padangtės (1 Samuelio 1:27, 28). Ji kasmet pasiūdavo sūneliui berankovę palaidinę ir jam atnešdavo. Vėliau Dievas palaimino Oną – ji pagimdė dar penkis vaikus – tris sūnus ir dvi dukteris (1 Samuelio 2:18–21).

Ko pasimokome? Nuoširdžios maldos padėjo Onai ištverti sunkumus. Jos padėkos malda, užrašyta 1 Samuelio 2:1–10, liudija, koks stiprus buvo Onos tikėjimas.

Daugiau apie Oną skaitykite straipsnyje „Ji išliejo širdį Dievui“.
Apie tai, kodėl Dievas toleravo poligamiją savo tautoje, skaitykite straipsnyje „Ar Dievas pateisina poligamiją?“

Rachelė

Kas ji buvo? Rachelė buvo Labano duktė ir mylima patriarcho Jokūbo žmona.

Ką apie ją žinome? Rachelė ištekėjo už Jokūbo ir pagimdė jam du sūnus, kurie kartu su kitais tapo 12-os Izraelio giminių protėviais. Savo būsimą vyrą Rachelė susitiko ganydama tėvo avis (Pradžios 29:9, 10). Lyginant su vyresne seserimi Lėja, ji buvo „daili, gražios išvaizdos“ (Pradžios 29:17).

Jokūbas pamilo Rachelę ir sutiko tarnauti Labanui septynerius metus, kad gautų ją į žmonas (Pradžios 29:18). Tačiau Labanas apgaule pirma atidavė Jokūbui Lėją ir tik paskui sutiko išleisti už jo Rachelę (Pradžios 29:25–27).

Rachelę ir du jųdviejų sūnus Jokūbas mylėjo labiau nei Lėją ir vaikus, kurių su ja susilaukė (Pradžios 37:3; 44:20, 27–29). Dėl to abi moterys konkuravo tarpusavyje (Pradžios 29:30; 30:1, 15).

Ko pasimokome? Rachelė ištvėrė sunkumus ir neprarado vilties, kad Dievas išgirs jos maldas (Pradžios 30:22–24). Pasakojimas apie ją byloja, jog poligamija šeimai sukelia daug skausmo. Iš to matyti, koks išmintingas yra pradinis Dievo sutvarkymas – vyrui turėti tik vieną žmoną (Mato 19:4–6).

Daugiau apie Rachelę skaitykite straipsnyje „Nelaimingos seserys, kurios „sukūrė Izraelio namus“.
Apie tai, kodėl Dievas kurį laiką toleravo poligamiją savo tautoje, skaitykite straipsnyje „Ar Dievas pateisina poligamiją?“

Rahaba

Kas ji buvo? Rahaba buvo prostitutė, gyvenanti kanaaniečių mieste Jeriche; vėliau ji tapo Dievo Jehovos garbintoja.

Ką apie ją žinome? Rahaba paslėpė du izraelitus, atėjusius išžvalgyti krašto. Ji taip pasielgė todėl, kad buvo girdėjusi, kaip Izraelio Dievas Jehova išlaisvino savo tautą iš Egipto ir ką padarė priešiškiems amoritams.

Rahaba maldavo žvalgus pasigailėti jos kartu su artimaisiais, kai izraelitai puls Jericho miestą. Šie sutiko, bet su viena sąlyga: ji turi jų neišduoti, izraelitams puolant miestą su savo namiškiais turi būti namuose, pririšti prie lango raudoną virvę, kad namą būtų lengva atpažinti. Rahaba įvykdė jų nurodymus ir su savo šeimyna nepražuvo, kai izraelitai užėmė Jerichą.

Vėliau Rahaba ištekėjo už izraelito ir tapo karaliaus Dovydo ir Jėzaus Kristaus pramote (Jozuės 2:1–24; 6:25; Mato 1:5, 6, 16).

Ko pasimokome? Biblijoje Rahaba minima kaip puikus tikėjimo pavyzdys (Hebrajams 11:30, 31; Jokūbo 2:25). Pasakojimas apie ją liudija, kad Dievas yra atlaidus ir nešališkas, laiminantis tuos, kas juo pasitiki, nesvarbu, kokia jų kilmė ar praeitis.

▸ Daugiau apie Rahabą skaitykite straipsnyje „Dėl darbų ji buvo pripažinta teisia“.

Rebeka

Kas ji buvo? Rebeka buvo Izaoko žmona, dvynių Jokūbo ir Ezavo motina.

Ką apie ją žinome? Rebeka vykdė Dievo valią, nors kartais tai nebūdavo lengva. Kai ji atėjo semtis vandens prie šulinio, nepažįstamas vyras paprašė ją duoti gurkšnelį vandens iš savo ąsočio. Rebeka tuojau davė jam atsigerti ir pasisiūlė pagirdyti to vyro kupranugarius (Pradžios 24:15–20). Tas vyras buvo Abraomo tarnas, nukeliavęs tolimą kelią, kad surastų žmoną savo šeimininko sūnui Izaokui (Pradžios 24:2–4). Jis meldė Dievą, kad padarytų jo kelionę sėkmingą. Pamatęs, kokia Rebeka darbšti ir svetinga, tarnas suprato, jog Dievas atsakė į jo maldą: Rebeka yra ta mergina, kurią Jis išrinko Izaokui (Pradžios 24:10–14, 21, 27).

Sužinojusi, ko tarnas atvykęs, Rebeka sutiko keliauti su juo ir tapti Izaoko žmona (Pradžios 24:57–59). Laikui bėgant Rebeka susilaukė dvynių. Dievas buvo jai apreiškęs, kad vyresnysis, Ezavas, tarnaus jaunesniajam, Jokūbui (Pradžios 25:23). Kai Izaokas ruošėsi palaiminti pirmagimį Ezavą, Rebeka kai ko ėmėsi, kad palaiminimą gautų Jokūbas, nes ji žinojo, jog tokia Dievo valia (Pradžios 27:1–17).

Ko pasimokome? Rebeka buvo kukli, darbšti ir svetinga – šios savybės padėjo jai būti gera žmona, motina ir tikrojo Dievo garbintoja.

▸ Daugiau apie Rebeką skaitykite straipsnyje „Eisiu“.

Rūta

Kas ji buvo? Rūta buvo moabitė, palikusi savo dievus ir gimtąjį kraštą, kad taptų Jehovos garbintoja Izraelyje.

Ką apie ją žinome? Rūta parodė didžiulę meilę savo anytai Noomei. Kai Izraelyje kilo badas, Noomė su savo vyru ir dviem sūnumis iškeliavo į Moabo kraštą. Sūnūs sau į žmonas paėmė moabites – Rūtą ir Orpą. Laikui bėgant Noomės vyras ir abu sūnūs mirė. Taigi ji su marčiomis liko našlės.

Noomė nusprendė grįžti į Izraelį, nes sausra jau buvo pasibaigusi. Rūta su Orpa irgi apsisprendė keliauti kartu. Bet Noomė paprašė jas grįžti į savo tėvų namus. Orpa taip ir padarė (Rūtos 1:1–6, 15). O Rūta nepaliko anytos, nes ją mylėjo ir troško garbinti Noomės Dievą Jehovą (Rūtos 1:16, 17; 2:11).

Savo ištikimybe anytai ir darbštumu Rūta netruko įgyti gerą vardą Betliejuje. Į ją atkreipė dėmesį turtingas žemvaldys Boazas; jis pasirūpino, kad jiedviem su Noome maisto netrūktų (Rūtos 2:5–7, 20). Vėliau Rūta ištekėjo už Boazo ir tapo karaliaus Dovydo ir Jėzaus Kristaus pramote (Mato 1:5, 6, 16).

Ko pasimokome? Iš meilės Noomei ir Jehovai Rūta noriai paliko savo kraštą ir giminaičius. Ji buvo darbšti, pasiaukojanti ir ištikima netgi užklupus sunkumams.

▸ Daugiau apie Rūtą skaitykite straipsniuose „Kur eisi tu, ten eisiu ir aš“ ir „Kilni moteris“.

Sara

Kas ji buvo? Sara buvo Abraomo žmona ir Izaoko motina.

Ką apie ją žinome? Sara paliko patogius namus klestinčiame Ūro mieste, nes tikėjo, kad Dievas ištesės pažadus, duotus jos vyrui Abraomui. Dievas liepė Abraomui išeiti iš Ūro ir keliauti į Kanaano žemę, pažadėjo laiminti jį ir padaryti iš jo didelę tautą (Pradžios 12:1–5). Tuo laiku Sarai galėjo būti per 60 metų. Nuo tada Sara su vyru gyveno palapinėse ir kilnojosi iš vietos į vietą.

Nors klajokliškas gyvenimas kėlė nemažai pavojų, Sara mielai rėmė vyro nusistatymą laikytis Dievo nurodymų (Pradžios 12:10, 15). Daug metų Sara buvo bevaikė ir tai ją slėgė. Bet Dievas buvo pažadėjęs laiminti Abraomo palikuonius (Pradžios 12:7; 13:15; 15:18; 16:1, 2, 15). Vėliau Dievas patvirtino, kad Sarai nuo Abraomo gims vaikas. Sara iš tiesų pagimdė sūnų, nors tokio amžiaus moterys paprastai nebegali susilaukti vaikų. Tuo metu jai buvo 90, o jos vyrui 100 metų (Pradžios 17:17; 21:2–5). Berniuką jie pavadino Izaoku.

Ko pasimokome? Iš Saros galime mokytis visuomet pasikliauti Dievu, neabejoti, kad jis tesės savo pažadus, net jei tai atrodo neįmanoma (Hebrajams 11:11). Jos pavyzdys taip pat liudija, kaip svarbu rodyti pagarbą savo sutuoktiniui (1 Petro 3:5, 6).

▸ Daugiau apie Sarą skaitykite straipsniuose „Kokia tu graži moteris“ ir „Dievas pavadino ją kilmingąja“.

Šulamietė

Kas ji buvo? Šulamietė buvo daili kaimo mergina, pagrindinė Giesmių giesmės herojė. Jos vardas Biblijoje neatskleistas.

Ką apie ją žinome? Šulamietė liko ištikima savo mylimajam, paprastam piemeniui (Giesmių giesmės 2:16). Merginos grožis patraukė turtingąjį karalių Saliamoną ir jis bandė laimėti jos meilę (Giesmių giesmės 7:6). Daug kas įkalbinėjo šulamietę pasirinkti Saliamoną, bet mergina atsisakė. Ji mylėjo paprastą vaikiną ir liko jam ištikima (Giesmių giesmės 3:5; 7:10; 8:6).

Ko pasimokome? Nors buvo graži ir traukianti kitų akį, šulamietė save vertino kukliai. Ji nepasidavė aplinkinių spaudimui ir karaliaus vilionėms mėgautis turtais bei prabanga, puikiai valdė savo jausmus ir liko moraliai tyra.