Sandoros skrynia buvo šventa skrynia, senovės izraelitų padaryta Dievo paliepimu ir pagal tikslius jo nurodymus. Joje buvo saugomos akmeninės Sandoros plokštės, kuriose buvo surašyti Dešimt Dievo įsakymų (Išėjimo 25:8–10, 16; 31:18).

•   Išvaizda. Skrynia buvo 111 cm ilgio, 67 cm pločio ir 67 cm aukščio. Ji buvo padaryta iš akacijos medžio, viduje ir iš išorės padengta auksu, su puošniu apvadu. Skrynios dangtis buvo iš gryno aukso, ir abiejuose jo galuose buvo po auksinį kerubą. Kerubai buvo vienas priešais kitą, jų veidai nukreipti žemyn, o išskleisti jų sparnai gaubė dangtį. Virš skrynios kojelių buvo pritvirtinti iš aukso lieti žiedai. Per žiedus abiejose skrynios pusėse buvo perkištos paauksuotos akacijos medžio kartys, kad skrynią būtų galima nešti (Išėjimo 25:10–21; 37:6–9).

•   Vieta. Iš pradžių skrynia buvo laikoma padangtės Šventų Švenčiausiojoje. Padangtė buvo Dievo garbinimui skirta kilnojama palapinė, pastatyta tuomet, kai buvo daroma ir Sandoros skrynia. Šventų Švenčiausioji, kad žmonės ir kunigai jos nematytų, buvo atitverta uždanga (Išėjimo 40:3, 21). Į šią padangtės patalpą įeiti ir skrynią pamatyti galėjo tik vyriausiasis kunigas vieną kartą metuose – Permaldavimo dieną (Kunigų 16:2; Hebrajams 9:7). Vėliau skrynia buvo perkelta į Šventų Švenčiausiąją Saliamono šventykloje (1 Karalių 6:14, 19).

•   Paskirtis. Skrynioje buvo saugomi daiktai, kurie turėjo izraelitams priminti apie sandorą, prie Sinajaus kalno sudarytą tarp Dievo ir tautos. Be to, ji turėjo didžiulę reikšmę per apeigas Permaldavimo dieną (Kunigų 16:3, 13–17).

•   Kas buvo viduje. Pirmiausia į skrynią buvo įdėtos akmeninės plokštės su Dešimt įsakymų (Išėjimo 40:20). Vėliau buvo įdėtas aukso ąsotis su mana ir išsprogusi Aarono lazda (Hebrajams 9:4; Išėjimo 16:33, 34; Skaičių 17:10). Po kurio laiko ąsotis ir lazda, matyt, buvo išimti, nes, skrynią perkeliant į šventyklą, šių daiktų viduje nebuvo (1 Karalių 8:9).

•   Gabenimas. Skrynią galėjo nešti tik levitai ir tik akacijos kartimis ant pečių (Skaičių 7:9; 1 Metraščių 15:15). Kartys prie skrynios buvo pritvirtintos, todėl levitai prie pačios skrynios niekada neprisiliesdavo (Išėjimo 25:12–16). Prieš skrynią nešant, ji buvo apdengiama „skiriančiąja uždanga“, kuri skyrė Šventąją nuo Šventų Švenčiausiosios (Skaičių 4:5, 6). a

•   Ką vaizduoja. Skrynia tautai siejosi su Dievo artumu. Pavyzdžiui, debesis, kuris pasirodydavo virš skrynios Šventų Švenčiausiojoje ir izraelitų stovykloje, reiškė, kad Jehova yra su savo tauta ir ją saugo (Kunigų 16:2; Skaičių 10:33–36). Biblijoje taip pat sakoma, kad Jehova „sėdi soste ant kerubų“ – tai yra kerubų, kurie sparnais gaubė Sandoros skrynią (1 Samuelio 4:4; Psalmyno 80:1). Todėl galima daryti išvadą, kad šie kerubai vaizdavo Jehovos „vežimą“ (1 Metraščių 28:18). Padangtę perkėlus ant Siono kalno, karalius Dovydas, turėdamas omenyje, kad Sandoros skrynia vaizduoja Dievo artumą, rašė, jog Jehova „gyvena Sione“ (Psalmyno 9:11).

•   Kaip dar vadinama. Biblijoje Sandoros skrynia vadinama įvairiai, pavyzdžiui, „liudijimo skrynia“, „Viešpaties skrynia“, „galybės skrynia“ (Skaičių 7:89, J. Skvirecko vertimas; Jozuės 3:6, 13, K. Burbulio vertimas; 2 Metraščių 6:41).

   Skrynios dangtis dar buvo vadinamas „malonės sostu“ arba „permaldavimo būstu“ (1 Metraščių 28:11, A. Jurėno vertimas). Tuo pabrėžiama skrynios dangčio paskirtis Permaldavimo dieną: vyriausiasis Izraelio kunigas priešais dangtį pašlakstydavo paaukoto gyvulio kraujo ir taip atlikdavo permaldavimą, arba nuodėmių atpirkimą, „už save, savo namus ir visą Izraelio bendriją“ (Kunigų 16:14–17).

Ar Sandoros skrynia išliko iki mūsų laikų?

 Įrodymų apie skrynios išlikimą nėra. Iš Biblijos suprantame, kad skrynia nebėra reikalinga, nes sandorą, kurią ji priminė, pakeitė „nauja sandora“, kurios pagrindas yra Jėzaus auka (Jeremijo 31:31–33; Hebrajams 8:13; 12:24). Biblijoje buvo išpranašauta, kad ateis laikas, kai Sandoros skrynios nebeliks ir Dievo garbintojai jos nepasiges (Jeremijo 3:16).

 Po to, kai buvo sudaryta naujoji sandora, apaštalas Jonas regėjime matė sandoros skrynią danguje (Apreiškimo 11:15, 19). Ši skrynia vaizduoja, kad Dievas yra šalia ir kad laimina naująją sandorą.

Ar Sandoros skrynia turėjo kokių nors stebuklingų galių?

 Ne, neturėjo. Sandoros skrynia nebuvo sėkmę nešantis talismanas. Pavyzdžiui, kariaudami su Ajo miestu, izraelitai skrynią laikė savo stovykloje. Tačiau dėl vieno izraelito neištikimybės Jehovai kovą pralaimėjo (Jozuės 7:1–6). Vėliau, nors skrynią nešėsi į mūšio lauką, izraelitai skaudžiai pralaimėjo prieš filistinus. Taip įvyko dėl Izraelio kunigų Hofnio ir Finehaso nedorumo (1 Samuelio 2:12; 4:1–11). Filistinai skrynią pagrobė, bet Jehova baudė juos tol, kol šie grąžino skrynią izraelitams (1 Samuelio 5:11–6:5).