Jau labai anksti jūsų vaikas gali pastebėti, kad kai kurie žmonės nemėgsta kitų vien dėl to, kad šie yra kitokios odos spalvos ar tautybės. Ką daryti, kad jūsų atžala neperimtų neigiamo nusistatymo prieš kitos rasės žmones? Taip pat, kaip padėti vaikui, jeigu jis pats yra skriaudžiamas ar diskriminuojamas dėl savo rasės?

Šiame straipsnyje:

•  Ką galėtumėte pasakyti vaikui apie rases?

•  Kaip paaiškinti, kas yra rasizmas?

•  Rodykite gerą pavyzdį

•  Jeigu jūsų vaikas patiria diskriminaciją

 Pasaulyje yra didžiulė žmonių įvairovė – vieni nuo kitų mes skiriamės tiek išvaizda, tiek elgsena. Deja, šie skirtumai kai kuriems taip trukdo, kad jie ima niekinti kitaip atrodančius ar besielgiančius žmones.

 Biblija vis dėlto duoda aiškiai suprasti, kad visi esame kilę iš tų pačių protėvių. Taigi, visi mes esame giminės.

 „Pastebėjome, kad jei vaikai bendrauja su skirtingos kilmės ir rasės žmonėmis, jiems daug lengviau suprasti, kad kiekvienas žmogus yra vertas meilės ir pagarbos“ (Karen).

 Anksčiau ar vėliau jūsų vaikas per radiją ar televiziją išgirs apie rasinės neapykantos nusikaltimus ar panašius incidentus. Kaip paaiškinti, kas čia vyksta? Daug priklauso nuo vaiko amžiaus.

•   Ikimokyklinukams. Dr. Alison Brisko-Smit (Allison Briscoe-Smith) sako: „Maži vaikai gerai jaučia, kas teisinga ir kas ne. Todėl pasikalbėti su jais apie tai, kokią neteisybę kai kurie patiria, tikrai verta“ (citata iš žurnalo Parents).

•   Pradinukams ir šiek tiek vyresniems. 6–12 metų amžiaus vaikai yra labai smalsūs ir kartais užduoda nelengvų klausimų. Kiek tik galite, stenkitės jiems į tuos klausimus atsakyti. Kalbėkitės su vaikais apie tai, kas vyksta mokykloje, ką mato per televiziją. Per tokius pokalbius skiepykite vaikui supratimą, kad nemėgti žmogaus vien dėl jo rasės yra neteisinga.

•   Paaugliams. Sulaukęs paauglystės, jaunuolis jau mokosi suvokti daug sudėtingesnius reiškinius ir problemas. Taigi šiame amžiuje atsiveria galimybė su vaiku apie rasinės neapykantos apraiškas visuomenėje pasikalbėti kitu lygmeniu.

 „Kad ir kur gyventume, su rasizmo problema vaikai vis tiek susiduria, todėl atvirai su jais apie tai kalbame. Jeigu jų požiūrio niekas neformuos namuose, tą padarys kiti. Juk daugybė iškraipytų faktų jiems gali būti pateikta kaip tiesa“ (Tania).

 Vaikai ima pavyzdį iš tėvų, dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį, ką patys kalbate ir kaip elgiatės. Pavyzdžiui:

•   Ar nebūna taip, kad tam tikros rasės žmones mėgstate pašiepti ar kaip kitaip sumenkinti? „Jūsų vaikai jus girdi, mato ir nejučia perima jūsų elgesio modelį“ (Amerikos vaikų ir paauglių psichiatrijos akademija).

•   Ar jums patinka bendrauti su žmonėmis iš kitų šalių? Pediatrė Alana Nzoma (Alanna Nzoma) sako: „Jei norite, kad jūsų vaikai [...] megztų [draugiškus] ryšius su įvairios kilmės žmonėmis, jie turi matyti jūsų pavyzdį.“

 „Per daugelį metų mūsų namuose svečiavosi nemažai žmonių iš įvairių pasaulio kraštų. Susipažinome su jų šalių virtuve, muzika, netgi buvome apsivilkę jų tautinius drabužius. Apie žmones su vaikais kalbėdavome visiškai nepabrėždami jų rasės. Taip pat stengėmės niekada neiškelti savo kultūros aukščiau kitų“ (Katarina).

 Nors ir daug kalbama apie lygybę, rasinė diskriminacija vis dar yra opi problema. Taigi, jeigu jūs priklausote kokiai nors mažumai, gali būti, kad su jūsų vaiku kas nors pasielgs neteisingai. Ką daryti, jei taip nutiktų?

 Išsiaiškinkite, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Ar skriauda buvo padaryta tyčia ar tiesiog kas nors ką leptelėjo ar padarė nepagalvojęs? (Jokūbo 3:2) Ar tikrai būtina eiti aiškintis? Gal galima tiesiog nekreipti dėmesio?

 Visur reikia pusiausvyros. „Neskubėk įsižeisti“, – patariama Biblijoje (Mokytojo 7:9). Į rasinę diskriminaciją, aišku, nereikia žiūrėti pro pirštus, tačiau ne kiekviena užgaulė yra neapykantos nusikaltimas ar rasizmo išraiška.

 Be abejo, situacija nelygi situacijai. Todėl prieš imantis kokių nors veiksmų labai svarbu išsiaiškinti, kaip viskas buvo iš tikrųjų.

 Viską išsiaiškinęs, pamąstykite:

•   Ar būtų gerai, jei mano vaikas galvotų, kad visi žmonės yra prieš jį nusistatę ir kad kiekviena užgaulė susijusi su jo rase?

•   Ar nebūtų jam lengviau, jei jis darytų taip, kaip sakoma Biblijoje: „Nekreipk dėmesio į viską, ką žmonės šneka“ (Mokytojo 7:21)?

 Jeigu užgauliojo piktybiškai... Paaiškinkite vaikui, kad jo reakcija gali situaciją arba pagerinti, arba pabloginti. Kartais žmogus, kuris mus pajuokia, užkabinėja ar įžeidinėja, tiesiog nori pažiūrėti, kaip reaguosime. Tokiais atvejais geriausias atsakas – jokio atsako.

 Kita vertus, jeigu tai saugu, vaikas gali su užgauliotoju ir pasišnekėti. Pavyzdžiui, jis galėtų sakyti (bet, aišku, ne piktai): „Tu elgiesi labai nedraugiškai“ arba „Šitaip pravardžiuotis negražu“.

 Jei manote, kad apie įvykį reikia pranešti... Jeigu jūsų vaikui iškilo rimtas pavojus arba dėl kokių nors priežasčių manote, kad negalima visko taip palikti, kreipkitės į mokyklos vadovybę arba, jei reikia, ir į policiją.