PAGALBA ŠEIMAI | TĖVAI IR VAIKAI
„Mama, ką man veikti?..“ – galvosūkis tėvams
„Neturiu ką veikti...“ Ar dažnai girdite šiuos žodžius? Kovoti su nuoboduliu vaikui gali būti ypač sunku, jeigu nemažai laiko jam tenka praleisti namuose. Galbūt norisi eiti lengviausiu keliu – pasodinti vaiką prie televizoriaus arba leisti jam žaisti kompiuterinį žaidimą. Tačiau ar tai išeitis?
Ką pastebi tėvai?
Kai kurios pramogos gali padaryti meškos paslaugą. Vienas tėvas, vardu Robertas, sako: „Kompiuteriniuose žaidimuose, televizijos laidose ir filmuose yra tiek daug veiksmo, kad gyvenimas realybėje vaikams ima atrodyti nuobodus. Normali, įprasta veikla jiems darosi nebeįdomi.“
Roberto žmona Barbara jam pritaria: „Gyvenime norint ką nors pasiekti reikia mąstyti, reikia įdėti pastangų, o rezultatų kartais tenka palaukti. Taigi vaikams, kurie daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterinių žaidimų, tikras gyvenimas atrodo nuobodus.“
Sėdėjimas socialiniuose tinkluose kelia nepasitenkinimo jausmą. Jei vaikas dažnai žiūrinėja draugų nuotraukas ar vaizdo įrašus, jam gali susidaryti įspūdis, kad jie smagiai sau leidžia laiką, o jo gyvenime nieko nevyksta. „Nejučiomis pradedi galvoti, kad visi kiti linksminasi, o tu vienintelis kiurksai namie“, – sako mergina, vardu Betė.
Ilgas naršymas socialiniuose tinkluose nuobodulio tikrai neišsklaido. Neretai dar ir ima graužti sąžinė, kad tuščiai praleidai laiką. Jaunuolis, vardu Krisas, pastebėjo: „Atrodo, buvai užsiėmęs, bet galiausiai apima jausmas, kad nieko gero nenuveikei.“
Proga pasireikšti kūrybingumui. Mama, vardu Katerina, sako, kad nuobodulys verčia vaiką įjungti vaizduotę: „Taip paprasta dėžė virsta lobių skrynia, automobiliu, laivu ar erdvėlaiviu. Užtiesalas, permestas per kokį baldą, – palapine.“
Pasak psichologės Šeri Terkl, nuobodulys iš esmės reiškia, kad „vaizduotė tave šaukia“. a Kaip rašoma knygoje Disconnected, „nuobodulys smegenims – tarsi svarmenys raumenims“. Taigi panuobodžiauti kartais visai sveika.
Kokia išvada? Jeigu jūsų vaikas nuobodžiauja, per daug to nesureikšminkite. Žiūrėkite į tai, kaip į galimybę atsiskleisti jo kūrybingumui.
Ko galite imtis?
Jei tik įmanoma, leiskite vaiką į lauką. „Saulė ir šviežias oras daro stebuklus – nuobodulys kaipmat išsisklaido. Kai tik vaikai ištrūksta į lauką, iškart įsijungia vaizduotė“, – sako minėta Barbara.
Biblijos principas: „Viskam yra metas, [...] laikas juoktis, [...] laikas šokinėti“ (Mokytojo 3:1, 4, išnaša).
Pamąstykite. Ką galėčiau daryti, kad mano vaikai daugiau laiko praleistų lauke? Jei tokios galimybės nėra, kokia veikla galėtume užsiimti namuose?
Mokykite vaiką rūpintis kitais. Mama, vardu Lilijan, pataria: „Kartu su vaikais nupjaukite savo pagyvenusiems draugams žolę, sugrėbkite lapus, pagaminkite ką nors skanaus arba tiesiog užsukite pasisveikinti. Kai darome dėl kitų gera, jaučiame didelį džiaugsmą.“
Biblijos principas: „Dosnus žmogus klestės, kas kitą pagirdo, pats bus pagirdytas“ (Patarlių 11:25).
Pamąstykite. Kaip galėčiau padėti vaikams patirti davimo džiaugsmą?
Būkite vaikams pavyzdys. Vaikai mato ir girdi, ką jūs kalbate, koks jūsų požiūris į vieną ar kitą dalyką. Ir jie ima iš jūsų pavyzdį. Mama, vardu Sara, sako: „Jei sudarysite vaikams įspūdį, kad jūsų gyvenimas nuobodus, neįdomus, labai tikėtina, kad taip į gyvenimą žiūrės ir jūsų vaikai. Ir atvirkščiai – jeigu į viską stengsitės žiūrėti teigiamai, jūsų vaikai irgi bus linkę į viską žiūrėti teigiamai.“
Biblijos principas: „Linksmaširdžiui kasdien šventė“ (Patarlių 15:15).
Pamąstykite. Kaip vaikų akivaizdoje kalbu apie savo kasdienę veiklą? Ką pats darau, kai mane aplanko nuobodulys?
Patarimas. Duokite vaikams idėjų, ką jie galėtų nuveikti, kuo užsiimti. „Namuose mes turime dėžutę, į kurią kiekvienas šeimos narys gali mesti savo pasiūlymus“, – sako mama, vardu Alison.
a Paimta iš knygos Reclaiming Conversation.