Jono 15:1–27
15 Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas — žemdirbys.
2 Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis pašalina, o kiekvieną, kuri duoda vaisių, apvalo*, kad duotų daugiau vaisiaus.
3 Jūs jau švarūs — dėl žodžio, kurį jums kalbėjau.
4 Pasilikite manyje ir aš liksiu jumyse. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nelikdama vynmedyje, taip ir jūs, jei neliksite manyje.
5 Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje, ir aš — jame, tas duoda gausių vaisių, mat atskirai nuo manęs jūs nieko negalite nuveikti.
6 Kas nelieka manyje, išmetamas kaip šakelė ir sudžiūsta. Jas surenka, sumeta į ugnį ir jos sudega.
7 Jei pasiliekate manyje ir mano žodžiai pasilieka jumyse, prašykite, ko tik norėtumėte, ir tai jums įvyks.
8 Tuo pašlovinamas mano Tėvas, kad jūs duodate gausių vaisių ir parodote esą mano mokiniai.
9 Kaip Tėvas mylėjo mane ir aš jus mylėjau, pasilikite ir jūs manojoje meilėje.
10 Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip ir aš laikiausi Tėvo įsakymų ir pasilieku jo meilėje.
11 Jums tai kalbėjau, kad manasis džiaugsmas būtų jumyse ir jūsų džiaugsmas taptų tobulas.
12 Tai yra mano įsakymas — kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau.
13 Niekas neturi didesnės meilės už tą, kuris už draugus savo sielą guldo.
14 Jūs esate mano draugai, jei darote, ką aš jums įsakau.
15 Jau nebevadinu jūsų vergais, nes vergas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Pavadinau jus draugais, nes paskelbiau jums visa, ką girdėjau iš savo Tėvo.
16 Ne jūs mane išsirinkote, o aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte ir duotumėte vaisių, kad jūsų vaisius išliktų ir kad, ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis jums duotų.
17 Jums tai įsakau, kad vienas kitą mylėtumėte.
18 Jei pasaulis jūsų nekenčia, žinote*, kad manęs jis nekentė pirmiau negu jūsų.
19 Jei jūs priklausytumėte pasauliui*, pasaulis saviškius brangintų. Kadangi jūs pasauliui nepriklausote — aš jus iš pasaulio išsirinkau, todėl pasaulis jūsų ir nekenčia.
20 Atminkite žodžius, kuriuos jums sakiau: vergas ne didesnis už savo šeimininką. Jeigu jie persekiojo mane, persekios ir jus. Jei laikėsi mano žodžių, laikysis ir jūsų.
21 Bet visa tai jums darys dėl mano vardo, nes jie nepažįsta to, kuris mane siuntė.
22 Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie neturi kuo savo nuodėmės pateisinti.
23 Kas nekenčia manęs, nekenčia ir mano Tėvo.
24 Jei nebūčiau tarp jų padaręs darbų, kurių niekas kitas nėra padaręs, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie matė ir vis tiek nekentė ir manęs, ir mano Tėvo.
25 Bet tai įvyko, kad išsipildytų jų Įstatyme užrašytas žodis: ‘Jie nekentė manęs be priežasties.’
26 Kai ateis padėjėjas, kurį siųsiu jums nuo Tėvo, — tiesos dvasia, einanti iš Tėvo, — jis liudys apie mane.
27 Ir jūs liudysite, nes nuo pradžių buvote su manimi.
