Jono 16:1–33
16 Aš jums tai pasakiau, kad nesukluptumėte.
2 Jus šalins iš sinagogų ir ateina valanda, kai kiekvienas, kuris jus žudys, manys einąs tarnystę Dievui.
3 Jie tai darys, nes nepažino nei Tėvo, nei manęs.
4 Bet aš jums tuos dalykus pasakiau, kad, atėjus valandai jiems įvykti, jūs prisimintumėte, jog aš jums apie tai kalbėjau.
Iš pradžių jums apie tai nesakiau, nes buvau su jumis.
5 O dabar einu pas tą, kuris mane siuntė, ir nė vienas iš jūsų manęs neklausiate: ‘Kur tu eini?’
6 Kadangi aš jums apie tai pasakiau, jūsų širdys prisipildė liūdesio.
7 Vis dėlto, sakau jums tiesą, jums geriau, kad aš išeinu, nes jeigu neišeisiu, padėjėjas tikrai pas jus neateis, o jeigu išeisiu, jums jį atsiųsiu.
8 Atėjęs jis pateiks pasauliui įtikinamus įrodymus dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo:
9 dėl nuodėmės — nes jie netiki manimi;
10 dėl teisumo — nes aš einu pas Tėvą ir jūs manęs nebematysite;
11 ir dėl teismo — nes šio pasaulio valdovas yra nuteistas.
12 Dar daug ką turiu jums pasakyti, tačiau kol kas jūs negalite to pakelti.
13 O kai anas, tiesos dvasia, ateis, jis ves jus į tiesos pilnatvę, nes nekalbės iš savęs, — kalbės tai, ką bus girdėjęs, ir paskelbs jums būsimus dalykus.
14 Jis pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir skelbs jums.
15 Visa, ką Tėvas turi, yra mano. Todėl ir pasakiau, kad anas ims iš to, kas mano, ir skelbs jums.
16 Praeis valandėlė, ir jūs manęs nebematysite; dar valandėlė — ir mane regėsite.“
17 Kai kurie jo mokiniai vienas kitam kalbėjo: „Ką reiškia, kad jis mums sako: ‘Praeis valandėlė, ir jūs manęs nematysite; dar valandėlė — ir mane regėsite’ ir: ‘nes aš einu pas Tėvą’?“
18 Taigi jie kalbėjo: „Ką reiškia, kad jis sako: ‘valandėlė’? Mes nežinome, apie ką jis kalba.“
19 Jėzus suprato, kad jie nori jį paklausti, todėl tarė jiems: „Ar jūs tarpusavyje svarstote, kodėl pasakiau: ‘Praeis valandėlė, ir jūs manęs nematysite; dar valandėlė — ir mane regėsite’?
20 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir raudosite, o pasaulis džiaugsis; jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu.
21 Moteris gimdydama kamuojasi, nes atėjo jos valanda, tačiau pagimdžiusi vaikelį ji to suspaudimo nebeatsimena, mat džiaugiasi, kad gimė pasaulyje žmogus.
22 Taip ir jūs dabar liūdite, bet aš vėl jus pamatysiu. Tada jūsų širdys džiaugsis ir jūsų džiaugsmo niekas neatims.
23 Tą dieną nieko manęs neklausinėsite. Iš tiesų, iš tiesų jums sakau: ko tik prašysite Tėvą, jis duos jums tai mano vardu.
24 Iki šiol jūs nieko neprašėte mano vardu. Prašykite ir gausite, kad jūsų džiaugsmas būtų ištobulintas.
25 Kalbėjau jums šiuos dalykus palyginimais. Ateina valanda, kai palyginimais jums nebekalbėsiu, bet paskelbsiu jums apie Tėvą aiškiai.
26 Tą dieną jūs prašysite Tėvą mano vardu. Tai sakydamas neturiu omenyje, kad aš prašysiu už jus.
27 Juk pačiam Tėvui esate brangūs, nes aš buvau brangus jums ir jūs įtikėjote, kad atėjau nuo Tėvo.
28 Išėjau iš Tėvo ir atėjau į pasaulį. Dabar palieku pasaulį ir einu pas Tėvą.“
29 Jo mokiniai pasakė: „Štai dabar tu kalbi aiškiai, be palyginimų.
30 Dabar mes žinome, jog tu viską žinai ir tau nereikia, kad tavęs kas paklaustų. Dėl to mes tikime, kad atėjai nuo Dievo.“
31 Jėzus atsakė jiems: „Kol kas tikite?
32 Štai ateina valanda, jau ir atėjo, kai jūs visi būsite išsklaidyti kas sau ir paliksite mane vieną. Tačiau aš nesu vienas, nes su manimi yra Tėvas.
33 Aš jums visa tai kalbėjau, kad per mane turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūsų laukia priespauda, bet būkite drąsūs — aš nugalėjau pasaulį!“
