Jono 18:1–40
18 Tai pasakęs, Jėzus nuėjo su savo mokiniais anapus Kidrono slėnio*, kur buvo sodas. Jis ir jo mokiniai įėjo į sodą.
2 Jo išdavėjas Judas tą vietą irgi žinojo, nes Jėzus su savo mokiniais ten dažnai susitikdavo.
3 Taigi Judas pasiėmė būrį kareivių, taip pat aukštųjų kunigų bei fariziejų pareigūnų ir jie atėjo ten su deglais, žibintais ir ginklais.
4 Žinodamas visa, kas jam nutiks, Jėzus išėjo į priekį ir jų paklausė: „Ko ieškote?“
5 Tie atsakė: „Jėzaus Nazariečio.“ Jis jiems tarė: „Tai aš.“ Jo išdavėjas Judas stovėjo tarp jų.
6 Jėzui pasakius „tai aš“, jie atsitraukė atgal ir parkrito ant žemės.
7 Jis vėl jų paklausė: „Ko ieškote?“ Tie pasakė: „Jėzaus Nazariečio.“
8 Tada Jėzus tarė: „Sakiau jums, kad tai aš. Jeigu ieškote manęs, leiskite šitiems pasišalinti“, —
9 kad išsipildytų jo sakytas žodis: „Iš tų, kuriuos man davei, nepražudžiau nė vieno.“
10 Tada Simonas Petras, turėdamas kalaviją, išsitraukęs smogė juo vyriausiojo kunigo vergui ir nukirto jam dešinę ausį. To vergo vardas buvo Malkus.
11 Bet Jėzus Petrui pasakė: „Kišk kalaviją į makštį! Negi aš negersiu taurės, kurią Tėvas man davė?“
12 Tada kareiviai, vadas* ir žydų pareigūnai Jėzų suėmė. Jį surišę,
13 nuvedė pirma pas Aną, mat šis buvo Kajafo — tais metais vyriausiojo kunigo — uošvis.
14 Tai tas pats Kajafas, kuris patarė žydams, esą būtų naudingiau, kad vienas žmogus mirtų už liaudį.
15 Simonas Petras ir kitas mokinys sekė Jėzui iš paskos. Tas mokinys buvo pažįstamas vyriausiajam kunigui ir įėjo su Jėzumi į vyriausiojo kunigo rūmų kiemą,
16 o Petras stovėjo lauke prie vartų. Todėl tas kitas mokinys, pažįstamas vyriausiajam kunigui, išėjęs pasikalbėjo su durininke ir Petrą įsivedė.
17 Tarnaitė durininkė Petrui ir sako: „Ar tik tu irgi nesi vienas iš to žmogaus mokinių?“ Tas atsakė: „Nesu.“
18 Aplink stovėjo vergai ir pareigūnai. Susikūrę iš anglių ugnį, jie šildėsi, mat buvo šalta. Petras irgi stovėjo su jais ir šildėsi.
19 Tuo tarpu aukštasis kunigas* paklausė Jėzų apie jo mokinius ir jo mokslą.
20 Jėzus jam atsakė: „Aš kalbėjau pasauliui viešai. Visada mokiau sinagogose ir šventykloje, kur renkasi visi žydai, ir nieko nekalbėjau slapta.
21 Kodėl tad klausi manęs? Klausk tų, kurie girdėjo, ką jiems kalbėjau. Štai šitie žino, ką sakiau.“
22 Jėzui tai ištarus, vienas iš pareigūnų, stovintis greta, trenkė jam per veidą ir pasakė: „Šitaip tu atsakai aukštajam kunigui?!“
23 Jėzus jam atsakė: „Jei pasakiau ką bloga, paliudyk, kas yra blogai; o jei pasakiau teisybę, kodėl mane muši?“
24 Tada Anas išsiuntė jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.
25 Simonas Petras stovėjo ir šildėsi. Tada jie sakė jam: „Ar tik tu irgi nesi vienas iš jo mokinių?“ Jis paneigė: „Nesu.“
26 Vienas iš vyriausiojo kunigo vergų, giminaitis to, kuriam Petras nukirto ausį, pasakė: „Argi aš nemačiau tavęs sode su juo?“
27 Tačiau Petras vėl išsigynė, ir iškart pragydo gaidys.
28 Iš Kajafo jie nuvedė Jėzų į pretorijų*. Buvo ankstyvas rytas. Patys į pretorijų jie nėjo, kad nesusiterštų ir galėtų valgyti paschą.
29 Todėl Pilotas išėjo pas juos į lauką ir paklausė: „Kokį kaltinimą šitam žmogui keliate?“
30 Tie jam atsakė: „Jeigu jis nebūtų piktadarys, nebūtume tau jo perdavę.“
31 Pilotas jiems tarė: „Pasiimkite jį ir teiskite pagal savo įstatymą.“ Žydai jam atsakė: „Mums neleidžiama nieko bausti mirtimi*“, —
32 kad išsipildytų Jėzaus žodžiai, kuriuos jis pasakė nurodydamas, kokia mirtimi turės mirti.
33 Pilotas vėl įėjo į pretorijų, pasišaukė Jėzų ir paklausė: „Tu esi žydų karalius?“
34 Jėzus atsakė: „Ar pats taip sakai, ar kiti apie mane tau pasakė?“
35 Pilotas atkirto: „Bene aš žydas? Tavo paties tauta ir aukštieji kunigai man tave perdavė. Ką padarei?“
36 Jėzus atsakė: „Manoji karalystė nėra iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano pavaldiniai kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet manoji karalystė nėra iš čia.“
37 Pilotas jo paklausė: „Tai tu esi karalius?“ Jėzus atsakė: „Tu pats sakai, kad esu karalius. Aš tam esu gimęs ir tam atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kuriam tiesa svarbi, klauso mano balso.“
38 Pilotas jam tarė: „Kas yra tiesa?“
Tai pasakęs, jis vėl išėjo pas žydus ir jiems tarė: „Aš nerandu, kad jis būtų kuo nusikaltęs.
39 Beje, yra jūsų paprotys — kad vieną jums per Paschą paleisčiau. Tai gal norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?“
40 O jie vėl šaukė: „Ne šitą, o Barabą!“ Barabas buvo plėšikas.
Išnašos
^ Arba „Kidrono sausvagės“. Išdžiūstantis upelis, kuriuo vanduo tekėdavo lietingą žiemos sezoną.
^ Gr. chiliarchos — „tūkstančio kareivių vadas“.
^ T. y. Anas.
^ Žr. Mt 27:27 išnašą.
^ Pažod. „nužudyti“.
