Jono 19:1–42
19 Tada Pilotas paėmė Jėzų ir nuplakdino.
2 Kareiviai, nupynę iš dygių šakelių vainiką, uždėjo jam ant galvos ir apsiautė jį purpuriniu drabužiu.
3 Jie ėjo prie jo ir sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“ Ir daužė jam per veidą.
4 Pilotas vėl išėjo į lauką ir jiems pasakė: „Štai išvedu jį jums, kad žinotumėte: aš nerandu, kad jis būtų kuo nusikaltęs.“
5 Jėzus išėjo į lauką su dygliuotu vainiku ir purpuriniu drabužiu. Pilotas jiems tarė: „Štai tas žmogus!“
6 Tačiau aukštieji kunigai ir pareigūnai jį pamatę ėmė šaukti: „Pakabink jį ant stulpo!* Pakabink ant stulpo!“ Pilotas jiems tarė: „Patys imkite jį ir kabinkite, nes aš nerandu, kad jis būtų kuo nusikaltęs.“
7 Žydai jam atsakė: „Mes turime tokį įstatymą, ir pagal tą įstatymą jis turi mirti, nes dėjosi Dievo sūnumi.“
8 Išgirdęs tuos žodžius, Pilotas dar labiau nusigando.
9 Jis vėl nuėjo į pretorijų ir Jėzui tarė: „Iš kur tu?“ Bet Jėzus jam neatsakė.
10 Tada Pilotas paklausė: „Nekalbi su manimi? Ar nežinai, kad turiu valdžią tave paleisti ir turiu valdžią pakabinti ant stulpo?“
11 Jėzus jam atsakė: „Neturėtum man jokios valdžios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių. Todėl didesnė nuodėmė tam, kuris mane tau atidavė.“
12 Dėl to Pilotas ieškojo dingsties jį paleisti. Bet žydai šaukė: „Jei šitą paleidi, nesi Cezario draugas! Kiekvienas, kuris dedasi karaliumi, eina prieš Cezarį!“
13 Išgirdęs tuos žodžius, Pilotas išvedė Jėzų į lauką ir atsisėdo teismo pakyloje, kuri buvo pastatyta vietoje, pavadintoje „Akmeninis grindinys“, hebrajiškai Gabata.
14 Buvo Paschos* pasirengimas, maždaug šešta* valanda. Jis tarė žydams: „Štai jūsų karalius!“
15 Tačiau tie rėkė: „Šalin jį! Šalin! Pakabink jį ant stulpo!“ Pilotas jiems tarė: „Jūsų karalių turėčiau pakabinti ant stulpo?“ Aukštieji kunigai atsakė: „Mes neturime karaliaus, tiktai Cezarį.“
16 Tada Pilotas jį perdavė jiems, kad būtų prikaltas prie stulpo.
Taigi jie Jėzų pasiėmė.
17 Nešdamas savo kančių stulpą, jis ėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, hebrajiškai vadinamą Golgota.
18 Ten jį pakabino ant stulpo, ir su juo du kitus — iš vienos pusės ir iš kitos, o Jėzų viduryje.
19 Pilotas dar padarė užrašą ir pritvirtino prie stulpo. Jame buvo parašyta: „Jėzus Nazarietis, žydų karalius.“
20 Daug žydų tą užrašą perskaitė, mat vieta, kur Jėzų prikalė prie stulpo, buvo arti miesto, o parašyta buvo hebrajiškai, lotyniškai ir graikiškai.
21 Žydų aukštieji kunigai Pilotui sakė: „Nerašyk: ‘Žydų karalius’, bet, kad jis sakė: ‘Aš esu žydų karalius’.“
22 Pilotas atsakė: „Ką parašiau, parašiau.“
23 Prikalę Jėzų prie stulpo, kareiviai pasiėmė jo viršutinius drabužius ir padalijo juos į keturias dalis — kiekvienam kareiviui po dalį. Pasiėmė ir apatinį apdarą. O tas apdaras buvo be siūlės, nuo viršaus ištisai išaustas.
24 Todėl jie vienas kitam sakė: „Neplėšykime jo, bet meskime burtą, kuriam jis atiteks“, — kad išsipildytų Rašto žodžiai: „Jie pasidalijo tarp savęs mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą.“ Šitaip kareiviai ir padarė.
25 Prie Jėzaus stulpo stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Klopo žmona Marija ir Marija Magdalietė.
26 Matydamas savo motiną ir šalimais stovintį mokinį, kurį mylėjo, Jėzus motinai tarė: „Moterie, štai tavo sūnus!“
27 Tada pasakė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos tas mokinys pasiėmė ją pas save.
28 Paskui, žinodamas, jog visa jau įvykdyta, Jėzus, kad išsipildytų Rašto žodžiai, ištarė: „Trokštu.“
29 Ten buvo indas, pilnas rūgštaus vyno. Tad jie užmovė ant isopo* stiebo kempinę, primirkytą to rūgštaus vyno, ir pakėlė jam prie burnos.
30 Paragavęs rūgštaus vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią.
31 Kad kūnai neliktų ant stulpų per šabą, mat buvo Pasirengimas ir ta šabo diena buvo didžioji, žydai paprašė Pilotą, kad nubaustiesiems būtų sulaužytos kojos ir kūnai nuimti.
32 Tad kareiviai atėję sulaužė kojas vienam ir kitam — abiem pakabintiems ant stulpų kartu su juo.
33 Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jo kojų nelaužė.
34 Tačiau vienas iš kareivių ietimi perdūrė jo šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.
35 Tas, kuris tai matė, apie tai paliudijo — jo liudijimas tikras ir jis žino sakąs tiesą, — kad ir jūs tikėtumėte.
36 Tai įvyko, kad išsipildytų Rašto žodžiai: „Nė vienas jo kaulas nebus sutrupintas.“
37 Dar kitoje vietoje Raštas sako: „Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė.“
38 Po viso šito Juozapas iš Arimatėjos, kuris buvo Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės, paprašė Pilotą, kad leistų jam pasiimti Jėzaus kūną, ir Pilotas leido. Šis atėjo ir nuėmė kūną.
39 Atėjo ir Nikodemas, kuris pirmiau buvo apsilankęs pas Jėzų nakčia. Jis atsinešė ryšulį miros ir alojės*, apie šimtą svarų*.
40 Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir, pagal žydų laidojimo paprotį, susupo su tais kvepalais į drobules.
41 Vietovėje, kur jį prikalė prie stulpo, buvo sodas, o tame sode naujas kapas, kuriame dar niekas nebuvo palaidotas.
42 Kadangi buvo žydų Pasirengimas ir tas kapas netoli, jie ten Jėzų ir paguldė.
Išnašos
^ Žr. 6 priedą.
^ „Pascha“ čia pavadinta visa Paschos savaitė, apimanti ir Neraugintos duonos šventę. Plg. Lk 22:1.
^ T. y. skaičiuojant nuo saulėtekio. Mūsų laiku — maždaug 12 valanda dienos.
^ Gr. hyssōpos. Augalo rūšis tiksliai nežinoma.
^ Gr. aloē. Tikriausiai kvapiojo ãgarmedžio milteliai.
^ Žr. Jn 12:3 išnašą.
