Jono 21:1–25
21 Paskui Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė jis šitaip.
2 Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir du kiti jo mokiniai buvo drauge.
3 Simonas Petras jiems tarė: „Einu žvejoti.“ Jie pasakė jam: „Ir mes einame su tavimi.“ Jie išėjo, susėdo į valtį, tačiau tą naktį nieko nepagavo.
4 Rytui auštant pakrantėje pasirodė bestovįs Jėzus, bet mokiniai nesuprato, kad tai Jėzus.
5 Jėzus jiems ir sako: „Vaikeliai, neturite ko valgyti?“ Tie atsakė: „Ne.“
6 Jis tarė jiems: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties ir pagausite.“ Jie užmetė ir nebepajėgė jo ištraukti dėl žuvų gausybės.
7 Mokinys, kurį Jėzus mylėjo, Petrui pasakė: „Tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai Viešpats, Simonas Petras apsivilko palaidinę, mat buvo neapsirengęs, ir šoko į ežerą.
8 O kiti mokiniai atplaukė valtele, tempdami tinklą su žuvimi, nes jie buvo netoli nuo kranto, tik apie du šimtus uolekčių.
9 Išlipę į krantą, jie pamatė rusenančias anglis ir ant jų padėtos žuvies, taip pat duonos.
10 Jėzus jiems tarė: „Atneškite žuvų, kurių ką tik pagavote.“
11 Simonas Petras įlipo į valtį ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų; jų buvo šimtas penkiasdešimt trys. Ir nors jų buvo tiek daug, tinklas neplyšo.
12 Jėzus jiems pasakė: „Eikite šen, papusryčiaukite.“ Nė vienas iš mokinių nedrįso jo pasiteirauti: „Kas tu esi?“, mat jie pažino, kad tai Viešpats.
13 Jėzus priėjęs paėmė duonos ir davė jiems, taip pat ir žuvies.
14 Tai buvo jau trečias kartas, kai Jėzus pasirodė mokiniams prikeltas iš mirusiųjų.
15 Kai jie papusryčiavo, Jėzus tarė Simonui Petrui: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane labiau negu šitàs*?“ Jis jam atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad esi man brangus.“ Jėzus tarė jam: „Maitink mano ėriukus.“
16 Jis ir vėl jo klausė, antrą kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Tas atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad esi man brangus.“ Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano aveles.“
17 Jis paklausė jo trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar aš tau brangus?“ Petras nuliūdo, kad trečią kartą Jėzus jo paklausė: „Ar aš tau brangus?“ Tad jis jam tarė: „Viešpatie, tu viską žinai. Žinai, kad esi man brangus.“ Jėzus jam pasakė: „Maitink mano aveles.
18 Iš tiesų, iš tiesų tau sakau: kai buvai jaunesnis, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. Bet kai pasensi, ištiesi savo rankas, kitas tave sujuos ir ves, kur nenori.“
19 Taip sakydamas, jis nurodė, kokia mirtimi Petras pašlovins Dievą. Tai pasakęs, jis jam tarė: „Sek paskui mane.“
20 Petras apsigręžė ir pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo ir kuris per vakarienę atsilošė Jėzui į krūtinę ir paklausė: „Viešpatie, kuris tave išduos?“
21 Jį pamatęs, Petras Jėzaus paklausė: „Viešpatie, o kaip šitas?“
22 Jėzus jam tarė: „Jeigu aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas tau? Tu sek paskui mane.“
23 Todėl tarp brolių pasklido tokia kalba, kad tas mokinys nemirsiąs. Tačiau Jėzus jam nesakė, kad anas nemirs, tik: „Jeigu aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas tau?“
24 Tai tas mokinys, kuris liudija apie šiuos dalykus ir kuris juos aprašė. O mes žinome, kad jo liudijimas tikras.
25 Yra dar daugelis kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu visi iki vieno būtų surašyti, visas pasaulis, manau, nesutalpintų ritinių, kurių būtų prirašyta.
Išnašos
^ Graikiškas įvardis dar gali būti verčiamas „šituos“ arba „šitie“.
