Jono 4:1–54
4 Kai Viešpats sužinojo, kad fariziejai išgirdo jį randant ir krikštijant daugiau mokinių negu Jonas
2 (nors Jėzus pats nekrikštijo, tik jo mokiniai),
3 jis paliko Judėją ir vėl iškeliavo į Galilėją.
4 Bet Jėzui reikėjo eiti per Samariją.
5 Taip jis atėjo į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.
6 Ten buvo Jokūbo šaltinis. Kelionėje pavargęs, Jėzus atsisėdo prie to šaltinio. Buvo maždaug šešta valanda.
7 Viena moteris, samarietė, atėjo pasisemti vandens. Jėzus jai tarė: „Duok man gerti.“
8 (Jo mokiniai buvo nuėję į miestą nupirkti maisto.)
9 Samarietė jo paklausė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)
10 Jėzus jai atsakė: „Jei būtum žinojusi apie Dievo dovaną ir kas yra tas, kuris tau sako: ‘Duok man gerti’, pati būtum jo paprašiusi ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs.“
11 Ji tarė jam: „Gerbiamasis, tu net kibiro vandeniui pasemti neturi, o šulinys gilus. Iš kur tad gavai to gyvojo vandens?
12 Tu gi nesi didesnis už mūsų protėvį Jokūbą, kuris paliko mums šitą šulinį ir gėrė iš jo pats, jo sūnūs ir jo gyvuliai?“
13 Jėzus jai atsakė: „Kiekvienas, kuris gers šitą vandenį, ir vėl ištrokš.
14 O kas gers vandenį, kurį aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, jame taps trykštančia versme vandens, teikiančio amžiną gyvenimą.“
15 Moteris jam tarė: „Gerbiamasis, duok man to vandens, kad nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau čionai semtis.“
16 Jis tarė jai: „Eik, pasikviesk savo vyrą ir sugrįžk čia.“
17 Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro.“ Jėzus tarė: „Gerai pasakei: ‘Vyro aš neturiu.’
18 Juk esi turėjusi penkis vyrus, o dabartinis nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei.“
19 Moteris pasakė: „Gerbiamasis, matau, kad tu esi pranašas.
20 Mūsų protėviai garbino ant šito kalno, o jūs sakote, kad vieta, kur reikia garbinti, yra Jeruzalėje.“
21 Jėzus jai tarė: „Tikėk manimi, moterie: ateina valanda, kai garbinsite Tėvą ne ant šito kalno ir ne Jeruzalėje.
22 Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas — iš žydų.
23 Tačiau ateina valanda — ir dabar jau yra, — kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasia ir tiesa, nes ir Tėvas tokių savo garbintojų ieško.
24 Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi garbinti dvasia ir tiesa.“
25 Moteris jam tarė: „Žinau, kad ateina Mesijas, vadinamas Kristumi. Atėjęs jis mums viską aiškiai apsakys.“
26 Ir Jėzus jai tarė: „Jis — tai aš, kuris kalbu su tavimi.“
27 Tuo metu grįžo jo mokiniai. Jie stebėjosi, kad jis kalbasi su moterimi, tačiau nė vienas nepaklausė: „Ko ieškai?“ ar: „Kodėl su ja kalbiesi?“
28 Moteris, palikusi savo ąsotį, nuėjo į miestą ir žmonėms kalbėjo:
29 „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik nėra jis Kristus?“
30 Tad jie, išėję iš miesto, traukė pas jį.
31 Tuo tarpu mokiniai jį ragino: „Rabi, pavalgyk.“
32 Bet jis tarė: „Aš turiu valgyti maisto, apie kurį jūs nežinote.“
33 Tad mokiniai ėmė tarpusavyje kalbėtis: „Negi kas nors atnešė jam valgyti?“
34 Jėzus jiems tarė: „Mano maistas — vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir iki galo atlikti jo darbą.
35 Argi jūs nesakote, kad dar keturi mėnesiai ir ateis pjūtis? Štai, sakau jums, pakelkite akis ir pažvelkite į laukus — jie baltuoja prinokę pjūčiai. Jau
36 pjovėjas gauna atlygį ir surenka derlių į amžiną gyvenimą, kad drauge džiaugtųsi sėjėjas ir pjovėjas.
37 Čia išties tinka posakis ‘vienas sėja, kitas pjauna’.
38 Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, dėl kurio jums neteko plušti. Kiti plušo, o jūs tik skinate jų triūso vaisius.“
39 Daug samariečių iš to miesto įtikėjo Jėzų dėl moters liudijimo žodžio: „Jis pasakė man viską, ką esu padariusi.“
40 Todėl atėję pas Jėzų samariečiai prašė jį pas juos pasilikti. Ir jis pasiliko ten dvi dienas.
41 Dėl jo žodžio įtikėjo kur kas daugiau.
42 Žmonės tai moteriai sakė: „Dabar mes tikime jau ne dėl tavo šnekos. Patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio gelbėtojas.“
43 Po tų dviejų dienų jis iškeliavo iš ten į Galilėją.
44 Jėzus pats liudijo, kad savo tėviškėje pranašas pagarbos nesusilaukia,
45 bet kai atvyko į Galilėją, galilėjiečiai jį priėmė, — jie buvo matę visa, ką jis padarė per šventę Jeruzalėje, nes ir patys buvo į tą šventę nuėję.
46 Taigi jis vėl atkeliavo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. Kafarnaume buvo toks karaliaus tarnautojas, ir jo sūnus sirgo.
47 Jis išgirdo, kad Jėzus iš Judėjos atvyko į Galilėją, ir atėjęs pas jį prašė nusileisti žemyn ir jo sūnų išgydyti, mat šis buvo prie mirties.
48 Tačiau Jėzus jam tarė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite.“
49 Karaliaus tarnautojas jam pasakė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikelis nenumirė.“
50 Jėzus tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas.“ Žmogus patikėjo Jėzaus jam ištartais žodžiais ir iškeliavo.
51 Jau besileidžiantį, tarnautoją pasitiko jo vergai ir pranešė, kad berniukas gyvas.
52 Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnus ėmė taisytis. Tie atsakė: „Vakar septintą valandą jam atslūgo karštis.“
53 Taip tėvas sužinojo, jog tai buvo tą valandą, kai Jėzus jam pasakė: „Tavo sūnus gyvas.“ Ir įtikėjo jis pats ir visi jo namai.
54 Taip Jėzus, grįžęs iš Judėjos į Galilėją, vėl padarė ženklą — antrąjį.
