Jono 9:1–41
9 Praeidamas Jėzus pamatė žmogų, aklą nuo gimimo.
2 Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, kad gimė aklas, — jis pats ar jo tėvai?“
3 Jėzus atsakė: „Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai. Tai tam, kad per jį Dievo darbai pasireikštų.
4 Kol tebėra diena, turime dirbti darbus to, kuris mane siuntė; ateina naktis, kai niekas negalės dirbti.
5 Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa.“
6 Tai pasakęs, jis spjovė žemėn ir, padaręs su seilėmis purvo, užtepė jo žmogui ant akių
7 ir tarė: „Eik, nusiprausk Siloamo maudykloje.“ (Siloamas išvertus reiškia „Siųstasis“.) Tas nuėjęs nusiprausė ir sugrįžo jau regėdamas.
8 Kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį elgetaujant, ėmė kalbėti: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdamas elgetaudavo?“
9 Vieni sakė: „Tai jis“, kiti: „Visai ne, tik panašus į jį.“ O anas atsiliepdavo: „Tai aš.“
10 Tad jie ėmė jį klausinėti: „Kaip tau buvo atvertos akys?“
11 Tas atsakė: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, užtepė man ant akių ir pasakė: ‘Eik prie Siloamo ir nusiprausk.’ Tai aš nuėjęs nusiprausiau ir praregėjau.“
12 Tie jo paklausė: „Kur tas žmogus yra?“ Jis tarė: „Nežinau.“
13 Jie nuvedė buvusį neregį pas fariziejus.
14 O ta diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė jam akis, buvo šabas.
15 Fariziejai irgi ėmė jį klausinėti, kaip jis praregėjęs. Šis jiems atsakė: „Jis užtepė man ant akių purvo, aš nusiprausiau ir štai regiu.“
16 Kai kurie iš fariziejų sakė: „Tas žmogus ne nuo Dievo, nes nesilaiko šabo.“ Kiti kalbėjo: „Kaip nusidėjėlis galėtų daryti tokius ženklus?“ Taigi jie pasidalijo.
17 Tada vėl kreipėsi į neregį: „Ką pats manai apie žmogų, atvėrusį tau akis?“ Tas atsakė: „Jis pranašas.“
18 Tačiau žydai, kol pasišaukė praregėjusiojo tėvus, netikėjo, kad jis buvęs aklas ir praregėjęs.
19 Jie paklausė jų: „Ar tai jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“
20 Jo tėvai atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad gimė aklas.
21 Bet kaip jis dabar regi, nežinome, ir kas atvėrė jam akis, nežinome. Jį klauskite. Jis suaugęs. Tegul pats apie save kalba.“
22 Jo tėvai taip kalbėjo bijodami žydų, nes žydai jau buvo sutarę: kas tik pripažintų Jėzų Kristumi, bus pašalinti iš sinagogos.
23 Dėl to tėvai ir pasakė: „Jis suaugęs. Klauskite jį.“
24 Tad jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir tarė jam: „Atiduok šlovę Dievui! Mes žinome, kad tas žmogus — nusidėjėlis.“
25 Šis atsakė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu.“
26 Jie klausė: „Ką jis tau padarė? Kaip atvėrė tau akis?“
27 Tas jiems atsakė: „Aš jums jau sakiau, bet jūs nesiklausėte. Kodėl norite vėl tai išgirsti? Gal jūs irgi norite jo mokiniais tapti?“
28 Tada jie išplūdo jį sakydami: „Tu pats esi jo mokinys! Mes — Mozės mokiniai.
29 Mes žinome, kad Dievas yra kalbėjęs Mozei, o iš kur šitas, mes nežinome.“
30 Tada žmogus jiems atsakė: „Tikrai labai keista, kad nežinote, iš kur jis. Juk jis atvėrė man akis.
31 Mes žinome, kad Dievas nesiklauso nusidėjėlių. O kas dievobaimingas ir vykdo jo valią, tą jis išklauso.
32 Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis.
33 Jeigu tas žmogus nebūtų nuo Dievo, nieko negalėtų padaryti.“
34 Tie jam atsakė: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!“ Ir išmetė jį lauk.
35 Jėzus išgirdo, kad jie tą vyrą išmetė, ir jį suradęs tarė: „Tai tu tiki Žmogaus Sūnų?“
36 Tas atsakė: „O kas jis yra, kad jį tikėčiau, gerbiamasis*?“
37 Jėzus jam pasakė: „Tu esi jį matęs; tai tas, kuris su tavimi kalba.“
38 Žmogus tarė: „Tikiu, Viešpatie“, ir išreiškė jam pagarbą.
39 Jėzus pasakė: „Aš atėjau į šį pasaulį, kad būtų įvykdytas nuosprendis: kad neregiai matytų, o regintieji apaktų.“
40 Šalia jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“
41 Jėzus jiems tarė: „Jeigu būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės. Bet dabar jūs sakote: ‘Mes regime.’ Taigi jūsų nuodėmė pasilieka.“
Išnašos
^ Arba „viešpatie“.
