Judo 1:1–25
1 Judas, Jėzaus Kristaus vergas ir Jokūbo brolis, pašauktiesiems, mylimiems Dieve Tėve ir išsaugomiems Jėzui Kristui.
2 Tepadaugėja jums gailestingumo, ramybės ir meilės.
3 Mylimieji, nors labai norėjau parašyti jums apie bendrąjį mūsų visų išgelbėjimą, matau turįs paraginti jus kovoti visomis išgalėmis už tikėjimą, kartą visiems laikams duotą šventiesiems.
4 Mat tarp jūsų įsiskverbė žmonių, kuriems Raštuose nuo seno skirtas šis nuosprendis, — bedievių, paverčiančių mūsų Dievo malonę dingstimi įžūliai elgtis ir išsižadančių mūsų vienintelio Šeimininko ir Viešpaties Jėzaus Kristaus.
5 Noriu priminti jums, nors ir taip visa puikiai žinote: Jehova*, kad ir išgelbėjo žmones iš Egipto žemės, paskui sunaikino tuos, kurie netikėjo.
6 Ir angelus, kurie neišsaugojo savo prigimtinės padėties, bet apleido jiems skirtą buveinę, jis laiko tamsybėje supančiotus amžinais pančiais didžiosios dienos teismui.
7 Taip ir Sodoma, Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie, panašiai kaip anie, pasileido ištvirkauti ir atsidavė tenkinti priešingus prigimčiai kūno geismus, yra tapę mums įspėjamu pavyzdžiu, kentėdami amžinos ugnies bausmę.
8 Panašiai šitie sapnuotojai, viso to nepaisydami, irgi teršia kūną, negerbia viešpatystės ir užgauliai kalba apie šlovinguosius.
9 O arkangelas Mykolas, kai ginčijosi su Velniu ir nesutiko su juo dėl Mozės kūno, nedrįso užgauliai jo pasmerkti, tik pasakė: „Tesudraudžia tave Jehova.“
10 Tačiau šitie užgauliai kalba apie visa, ko iš tiesų neišmano, o visuose dalykuose, kuriuos tarsi nemąstantys gyvuliai pažįsta iš prigimties, — tuose dalykuose jie nesiliauja savęs gadinę.
11 Vargas jiems, nes jie pasuko Kaino keliu, dėl atlygio nuskubėjo Bileamo klystkeliu ir pražuvo maištingoje Koracho kalboje!
12 Jie yra povandeninės uolos jūsų meilės vaišėse, kai vaišinasi su jumis; jie ganytojai, kurie be jokios baimės maitina save, debesys bevandeniai, vėjų gainiojami šen ir ten, medžiai vėlyvą rudenį, tačiau bevaisiai, dukart mirę, išrauti,
13 šėlstančios jūros bangos, išputojančios savo begėdystes, žvaigždės klajūnės, kurioms skirta amžina juodžiausia tamsybė.
14 Apie juos pranašavo ir Henochas, septintasis nuo Adomo: „Štai Jehova atėjo su savo šventais miriadais
15 įvykdyti visiems nuosprendžio ir atskleisti visų bedievių kaltės dėl jų bedieviškų darbų, kuriuos jie bedieviškai darė, ir dėl visų baisių dalykų, kuriuos bedieviai nusidėjėliai prieš jį kalbėjo.“
16 Tie žmonės murma, skundžiasi savo dalia, gyvena savo geismais, jų lūpos kalba išpūstus žodžius, jie meilikauja kitiems tikėdamiesi naudos.
17 O jūs, mylimieji, prisiminkite, ką yra kalbėję mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalai,
18 kaip jie sakė jums: „Paskutiniu laiku bus šaipūnų, kurie gyvens savo bedieviškais geismais.“
19 Tai tie, kurie kelia susiskaldymus, kūniški, nedvasingi žmonės.
20 O jūs, mylimieji, statydami save ant savo švenčiausiojo tikėjimo ir melsdamiesi šventojoje dvasioje,
21 išsilaikykite Dievo meilėje, laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo, vedančio į amžiną gyvenimą.
22 Be to, būkite gailestingi tiems, kurie abejoja,
23 gelbėkite juos stverdami iš ugnies. Tačiau rodykite gailestingumą ir kitiems, tiktai su baime, nekęsdami netgi drabužio, kuris nuo kūno susitepęs.
24 O tam, kuris geba apsaugoti jus nuo suklupimo ir pastatyti jus, be jokios ydos, savo šlovės akivaizdoje, su didžiu džiaugsmu,
25 vieninteliam Dievui, mūsų Gelbėtojui, per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, tebūna šlovė, didybė, galybė ir valdžia nuo amžių, dabar ir per visą amžinybę. Amen.
Išnašos
^ Žr. 1 priedą.
