Luko 12:1–59
12 Tuo tarpu susirinko daugiatūkstantinė minia, — net vieni kitus mindė. Iš pradžių Jėzus ėmė kalbėti savo mokiniams: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainiškumo.
2 Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko slapta, kas netaps žinoma.
3 Todėl ką kalbate tamsoje, bus girdima šviesoje, ir ką šnibždate nuošaliuose kambariuose, bus skelbiama nuo stogų.
4 Taip pat sakau jums, savo draugams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui negali nieko daugiau padaryti.
5 Aš jums pasakysiu, kurio reikia bijoti: bijokite to, kuris nužudęs turi galią įmesti į Geheną*. Taip, sakau jums, jo bijokite.
6 Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus*? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo užmirštas.
7 O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti. Nebijokite — jūs vertesni už daugybę žvirblių.
8 Tad sakau jums: kas tik išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje.
9 O kuris išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, to bus išsižadėta Dievo angelų akivaizdoje.
10 Kiekvienam, kuris pasakys žodį prieš Žmogaus Sūnų, bus atleista, o tam, kuris piktžodžiaus šventajai dvasiai, nebus atleista.
11 Kai jus ves į viešus susirinkimus, pas valdininkus bei valdžias, neimkite nerimauti, kaip ir ką gindamiesi kalbėsite ar ką sakysite.
12 Mat šventoji dvasia tą pačią valandą pamokys jus, ką sakyti.“
13 Tuomet vienas iš minios Jėzui tarė: „Mokytojau, liepk mano broliui pasidalyti su manimi palikimą.“
14 Jėzus jam atsakė: „Žmogau, kas paskyrė mane jūsų teisėju ar dalytoju?“
15 Ir jis pasakė: „Žiūrėkite, saugokitės visokio gobšumo, nes jeigu žmogus ir turi apsčiai, jo gyvybė nuo turto nepriklauso.“
16 Tada papasakojo jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus žemė davė gausų derlių.
17 Tad jis ėmė pats sau svarstyti: ‘Kaip čia padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus.’
18 Ir tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo svirnus ir pastatysiu didesnius. Tenai sugabensiu visus savo grūdus bei visas gėrybes,
19 tada tarsiu savo sielai: „Mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų daugeliui metų, — ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis.“’
20 Bet Dievas jam pasakė: ‘Neprotingas žmogau, šią naktį tavo sielos iš tavęs bus pareikalauta. Kam tada atiteks, ką sukrovei?’
21 Taip atsitinka tam, kuris krauna turtus sau, bet nėra turtingas pas Dievą.“
22 Tada jis savo mokiniams kalbėjo: „Todėl sakau jums: liaukitės nerimavę dėl savo sielos, — ką valgysite, arba dėl savo kūno, — ką vilkėsite.
23 Siela juk vertesnė už maistą ir kūnas — už drabužį.
24 Pagalvokite apie varnus: jie nei sėja, nei pjauna, neturi nei sandėlio, nei svirno, bet Dievas juos maitina. O jūs nepalyginti vertesni už paukščius!
25 Kas iš jūsų savo nerimavimu gali bent viena uolektimi pailginti savo gyvenimą?
26 Tad jeigu negalite padaryti nė mažiausio dalyko, kamgi nerimaujate dėl visų kitų?
27 Pagalvokite, kaip auga lelijos. Nei jos pluša, nei verpia, bet sakau jums: net Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų.
28 Jeigu Dievas taip aprengia laukų augalą, kuris šiandien gyvuoja, o rytoj metamas į krosnį, juo labiau jis aprengs jus, mažatikiai.
29 Tad liaukitės vis galvoję, ką valgysite, ką gersite, ir liaukitės nerimavę.
30 Viso to vaikosi pasaulio tautos. Jūsų Tėvas žino, kad jums to reikia.
31 Taigi ieškokite jo karalystės, ir tai bus jums pridėta.
32 Nebijok, mažoji kaimene, nes jūsų Tėvas panorėjo duoti jums karalystę.
33 Parduokite savo turtą ir dalykite gailestingumo dovanas. Pasidarykite nesusidėvinčių piniginių — nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys nesuėda.
34 Mat kur jūsų turtas, ten bus ir jūsų širdis.
35 Tebūna sujuostos jūsų strėnos ir tedega jūsų žibintai.
36 Būkite kaip žmonės, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad šiam atvykus ir pabeldus galėtų iškart atidaryti.
37 Laimingi tie vergai, kuriuos šeimininkas parvykęs ras budinčius! Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir priėjęs jiems patarnaus.
38 Jeigu jis parvyktų antrosios ar netgi trečiosios sargybos metu ir rastų juos budinčius, jie laimingi!
39 Supraskite štai ką: jeigu šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų įsilaužti į savo namus.
40 Jūs irgi būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote.“
41 Tada Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą sakai mums, ar visiems?“
42 Ir Viešpats pasakė: „Kas iš tiesų yra tas ištikimas prievaizdas, tas nuovokusis, kuriam jo šeimininkas paves savo tarnus, kad duotų jiems maisto davinį reikiamu metu?
43 Laimingas tas vergas, jeigu jo šeimininkas atvykęs ras jį taip darantį!
44 Iš tikrųjų sakau jums: visą savo turtą jis paves jam.
45 Bet jeigu tas vergas sakytų sau širdyje: ‘Mano šeimininkas užtrunka sugrįžti’ ir imtų mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtauti,
46 to vergo šeimininkas ateis dieną, kurią tas nelaukia, ir valandą, kurią jis nemano. Jis griežčiausiai jį nubaus* ir paskirs jam dalį su neištikimaisiais.
47 Vergas, kuris suprato savo šeimininko valią, bet nepasiruošė ar jo valios nevykdė, bus smarkiai nuplaktas.
48 O kuris nesuprato ir dėl to padarė ką nors baustino kirčiais, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir iš to, kuriam daug patikėta, bus daugiau ir pareikalauta.
49 Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies, tad ko man benorėti, jeigu ji jau dega?
50 Bet aš turiu būti pakrikštytas krikštu, ir kaip mane tai slegia, kol bus iki galo atlikta!
51 Manote, aš atėjau duoti žemei ramybės*? Anaiptol, sakau jums. Ne ramybės, o susiskaldymo.
52 Mat nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris.
53 Tėvas stos prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį ir duktė prieš motiną, anyta prieš marčią ir marti prieš anytą.“
54 Jis kalbėjo ir minioms: „Pamatę nuo vakarų kylantį debesį, iškart sakote: ‘Artinasi liūtis’, ir ji užeina.
55 O kai pučia pietys, sakote: ‘Užeis karštis’, ir taip atsitinka.
56 Veidmainiai, jūs mokate tirti žemės ir dangaus veidą, tai kodėl nemokate ištirti šio laikmečio?
57 Kodėl patys nesprendžiate, kas teisu?
58 Antai, eidamas su savo ieškovu pas valdininką, pasistenk išspręsti su juo ginčą dar pakeliui, kad kartais jis nenutemptų tavęs pas teisėją, teisėjas neperduotų teismo vykdytojui, o teismo vykdytojas neįmestų tavęs į kalėjimą.
59 Sakau tau: tikrai iš ten neišeisi, kol neatiduosi paskutinio skatiko*.“
Išnašos
^ Žr. 9 priedą.
^ Pažod. „už du asus“. Žr. 12 priedą.
^ Pažod. „Jis perkirs jį pusiau“.
^ Arba „taikos“.
^ Pažod. „leptono“. Žr. 12 priedą.
