Luko 13:1–35
13 Tuo pat metu kai kurie iš ten buvusių papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišė su jų aukomis*.
2 Jėzus jiems atsakė: „Ar manote, kad jeigu tiems galilėjiečiams taip atsitiko, jie buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius?
3 Anaiptol, sakau jums. Bet jeigu neatgailausite, jūs taip pat visi pražūsite.
4 Arba anie aštuoniolika, kuriuos prie Siloamo užgriuvo bokštas ir užmušė, — gal manote, kad jie buvo didesni nusidėjėliai* už visus kitus Jeruzalės gyventojus?
5 Anaiptol, sakau jums. Bet jeigu neatgailausite, jūs visi, kaip ir jie, pražūsite.“
6 Tada jis papasakojo šį palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasodinęs figmedį. Jis atėjo pasiieškoti ant jo vaisių, bet nerado.
7 Taigi tarė vynuogininkui: ‘Štai jau treti metai, kai ateinu ieškoti vaisių ant šio figmedžio, bet vis nerandu. Nukirsk jį! Kam dar žemę alina?’
8 Tas atsakė: ‘Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu mėšlu.
9 Jeigu tuomet duos vaisių, — gerai, o jeigu ne, jį iškirsdinsi.’“
10 Per šabą jis mokė vienoje sinagogoje.
11 Ir štai ten buvo moteris, aštuoniolika metų turinti negalės dvasią — sulinkusi ir negalinti nė kiek atsitiesti.
12 Ją pamatęs, Jėzus į ją kreipėsi ir tarė: „Moterie, esi išvaduota iš savo negalės.“
13 Jis uždėjo ant jos rankas; moteris tuojau pat atsitiesė ir ėmė šlovinti Dievą.
14 O sinagogos vadovas, pasipiktinęs, kad Jėzus išgydė per šabą, ėmė sakyti miniai: „Darbui dirbti yra šešios dienos. Tad per jas ir ateikite gydytis, — ne šabo dieną.“
15 Tačiau Viešpats jam atsakė: „Veidmainiai, argi jūs kiekvienas per šabą neatrišate nuo ėdžių savo jaučio ar asilo ir nenuvedate pagirdyti?
16 Tad argi nederėjo šios Abraomo dukters, kurią Šėtonas laikė supančiojęs štai jau aštuoniolika metų, šabo dieną išvaduoti iš tų pančių?“
17 Jam tai pasakius, visi jo priešininkai susigėdo, o visa minia džiaugėsi visais šlovingais jo darbais.
18 Tad Jėzus kalbėjo: „Į ką panaši Dievo karalystė? Su kuo galėčiau ją palyginti?
19 Ji panaši į garstyčios grūdelį, kurį žmogus paėmęs pasėjo savo sode. Jis išaugo, tapo medžiu ir dangaus paukščiai rado prieglobstį jo šakose.“
20 Jis dar sakė: „Su kuo man palyginti Dievo karalystę?
21 Ji panaši į raugą, kurį moteris paėmusi įmaišė* trijuose dideliuose saikuose miltų, ir vi̇̀sa įrūgo.“
22 Keliaudamas į Jeruzalę Jėzus ėjo per miestus bei kaimus ir mokė.
23 Vienas žmogus jo paklausė: „Viešpatie, ar mažai bus išgelbėtų?“ Jis jiems tarė:
24 „Iš visų jėgų stenkitės įeiti pro siaurąsias duris, nes sakau jums: daugelis mėgins įeiti, bet neįstengs.
25 Kai šeimininkas jau bus atsikėlęs ir duris užsklendęs, stovėdami lauke jūs imsite belsti į jas ir sakyti: ‘Viešpatie, atidaryk mums.’ Bet jis atsilieps: ‘Aš nežinau, iš kur jūs.’
26 Tada jūs imsite sakyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų didžiosiose gatvėse.’
27 Bet jis prabils ir pasakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. Atstokite nuo manęs jūs visi, darantys neteisybę!’
28 Ten bus jums verksmo ir dantų griežimo, kai pamatysite, kad Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir visi pranašai — Dievo karalystėje, o jūs esate išmesti laukan.
29 Taip pat žmonės iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ateis ir susės prie stalo Dievo karalystėje.
30 Tai štai: yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai.“
31 Tą pačią valandą atėjo keli fariziejai ir pasakė jam: „Išeik, keliauk iš šios vietos, nes Erodas* nori tave nužudyti.“
32 O Jėzus jiems tarė: „Eikite ir pasakykite tam lapei: ‘Štai šiandien ir rytoj aš išvarau demonus, gydau, o trečią dieną būsiu baigęs.’
33 Šiaip ar taip, šiandien, rytoj ir kitą dieną aš turiu keliauti, nes nedera pranašui žūti ne Jeruzalėje.
34 Jeruzalė, Jeruzalė — ji žudo pranašus ir užmėto akmenimis pas ją siųstuosius. Kiek kartų aš norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais! Bet jūs nenorėjote.
35 Štai jūsų namai* apleidžiami ir paliekami jums. Sakau jums: manęs nebematysite, kol netarsite: ‘Palaimintas ateinantis Jehovos vardu!’“
