Luko 17:1–37
17 Jis pasakė savo mokiniams: „Neišvengiamai bus dalykų, vedančių į suklupimą. Tačiau vargas tam, per kurį jų atsiranda!
2 Jam labiau apsimokėtų, jeigu ant kaklo jam būtų užkabintas girnų akmuo ir jis būtų įmestas į jūrą, negu kad pastūmėtų į suklupimą vieną iš šitų mažutėlių.
3 Žiūrėkite savęs. Jeigu tavo brolis nusidėtų, sudrausk jį, ir jeigu atgailauja, jam atleisk.
4 Net jeigu septynis kartus per dieną jis tau nusidėtų ir septynis kartus sugrįžtų pas tave sakydamas: ‘Atgailauju’, turi jam atleisti.“
5 Apaštalai Viešpačiui sakė: „Suteik mums daugiau tikėjimo.“
6 Viešpats tarė: „Jeigu turėtumėte tikėjimą dydžio kaip garstyčios grūdelis, tai tartumėte šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje!’, ir jis jums paklustų.
7 Kas iš jūsų, turėdamas vergą, ariantį ar ganantį, sakytų jam, grįžusiam iš lauko: ‘Eikš tuojau ir sėskis prie stalo’?
8 Argi jis nesakys: ‘Paruošk man ko nors vakarienei ir užsirišęs prijuostę patarnauk, kol pavalgysiu ir atsigersiu, o paskui galėsi pats pavalgyti ir atsigerti’?
9 Bene jis bus dėkingas vergui, kad padarė, kas pavesta?
10 Tad ir jūs, padarę visa, kas pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką turėjome padaryti.’“
11 Keliaudamas į Jeruzalę jis ėjo Samarijos ir Galilėjos viduržemiu.
12 Įeinantį į vieną kaimą jį pamatė dešimt raupsuotų vyrų. Atsistoję, iš tolo
13 jie šaukė: „Jėzau, Vadove, pagailėk mūsų!“
14 Jėzus juos pamatęs tarė: „Eikite pasirodyti kunigams.“ Ir beeidami jie tapo švarūs.
15 Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo garsiu balsu šlovindamas Dievą.
16 Jis puolė veidu į žemę Jėzui prie kojų ir jam dėkojo. Tas žmogus buvo samarietis.
17 Tada Jėzus pasakė: „Argi ne dešimt buvo apvalyti? Tai kur anie devyni?
18 Neatsirado nė vieno, kuris grįžtų atiduoti šlovės Dievui, tik šis kitatautis?“
19 Ir tarė jam: „Kelkis ir eik. Tavo tikėjimas tave išgydė.“
20 Fariziejų paklaustas, kada ateina Dievo karalystė, Jėzus jiems atsakė: „Dievo karalystė neateina akivaizdžiu būdu.
21 Ir nebus sakoma: ‘Žiūrėk, ji čia!’ arba: ‘Tenai!’, nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų.“
22 Tada jis pasakė mokiniams: „Ateis dienos, kai trokšite išvysti vieną iš Žmogaus Sūnaus dienų, bet neišvysite.
23 Jums sakys: ‘Žiūrėkite, ten!’ arba: ‘Žiūrėkite, čia!’ Neikite ir nebėkite paskui juos.
24 Kaip žaibas tvykstelėjęs sušvinta nuo vieno padangės krašto iki kito, taip bus ir su Žmogaus Sūnumi.
25 Bet pirma jis turės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestas.
26 Be to, Žmogaus Sūnaus dienomis bus taip, kaip buvo Nojaus dienomis:
27 žmonės valgė, gėrė, vedė, tekėjo iki dienos, kurią Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus pražudė.
28 Ir bus panašiai kaip Loto dienomis: jie valgė, gėrė, pirko, pardavinėjo, sodino, statė.
29 Bet tą dieną, kurią Lotas išėjo iš Sodomos, iš dangaus lijo ugnis ir siera ir visus sunaikino.
30 Taip bus ir tą dieną, kai bus apreikštas Žmogaus Sūnus.
31 Kas tą dieną bus ant stogo, ir jo daiktai namuose, tenelipa žemyn jų pasiimti; kas laukuose, irgi tenegrįžta atgal.
32 Atsiminkite Loto žmoną!
33 Kas tik stengtųsi išsaugoti savo sielą, ją praras, o tas, kas ją praras, išlaikys ją gyvą.
34 Sakau jums: tą naktį bus du vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.
35 Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.“
36 —— *
37 Atsiliepdami jie paklausė: „Kur, Viešpatie?“ Jis jiems atsakė: „Kur bus kūnas, ten sulėks ir ereliai.“
Išnašos
^ Į Vestkoto ir Horto ir kitas graikiškojo teksto redakcijas ši eilutė neįtraukta.
