Luko 23:1–56
23 Tad visa jų daugybė pakilusi nuvedė Jėzų pas Pilotą.
2 Jie ėmė jį kaltinti: „Mes nustatėme, kad šitas veda iš kelio mūsų tautą, draudžia mokėti Cezariui mokesčius ir tvirtina esąs Kristus, karalius.“
3 Pilotas jo paklausė: „Tu esi žydų karalius?“ Jis atsakė: „Tu pats tai sakai.“
4 Pilotas aukštiesiems kunigams ir miniai pasakė: „Aš nerandu, kad šitas žmogus būtų kuo nors nusikaltęs.“
5 Bet jie atkakliai tvirtino: „Jis kiršina liaudį mokydamas po visą Judėją — pradėjo Galilėjoje ir atėjo iki čia!“
6 Tai išgirdęs, Pilotas paklausė, ar tas žmogus esąs galilėjietis,
7 ir išsiaiškinęs, kad jis iš Erodo* valdų, nusiuntė jį pas Erodą, nes šis tomis dienomis irgi buvo Jeruzalėje.
8 Išvydęs Jėzų Erodas labai apsidžiaugė. Jis jau senokai norėjo jį pamatyti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi išvysti jį darant kokį nors ženklą.
9 Jis visaip Jėzų klausinėjo, bet šis jam nieko neatsakė,
10 o aukštieji kunigai ir Raštų žinovai vis stojosi ir įnirtingai jį kaltino.
11 Tada Erodas su savo sargybiniais Jėzų paniekino, pasityčiojo apvilkęs prabangiu drabužiu ir nusiuntė atgal pas Pilotą.
12 Erodas ir Pilotas tą pačią dieną tapo draugais, o iki tol juodu buvo vienas kitam priešiški.
13 Sukvietęs aukštuosius kunigus, vyresnybę ir liaudį Pilotas
14 jiems tarė: „Jūs atvedėte pas mane šitą žmogų teigdami, kad jis kursto liaudį sukilti. Bet štai jūsų akivaizdoje jį išklausinėjęs nustačiau, kad kaltinimai, kuriuos jam metate, neturi pagrindo.
15 Erodas irgi taip mano, mat sugrąžino jį mums. Tai štai: jis nepadarė nieko, dėl ko būtų vertas mirties,
16 tad nubaudęs jį paleisiu.“
17 —— *
18 Bet visa jų daugybė ėmė šaukti: „Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!“
19 (Tasai buvo įmestas į kalėjimą už tai, kad sukėlė mieste kažkokį maištą, ir už žmogžudystę.)
20 Norėdamas Jėzų paleisti, Pilotas dar kartą į juos kreipėsi.
21 Tačiau jie šaukė: „Ant stulpo*! Kabink jį ant stulpo!“
22 Jis trečią kartą jiems sakė: „Bet ką bloga šitas žmogus padarė? Aš neradau nieko, dėl ko jis būtų vertas mirties, todėl nubaudęs jį paleisiu.“
23 Bet jie garsiai šaukė, vis atkakliau reikalaudami pakabinti jį ant stulpo, ir taip šaukdami pasiekė savo, —
24 Pilotas nusprendė įvykdyti jų reikalavimą.
25 Tą, kuris buvo įkalintas už maišto kurstymą ir žmogžudystę, jis paleido, kaip jie reikalavo, o Jėzų atidavė jų valiai.
26 Jėzų išvedę, jie susistabdė tokį Simoną iš Kirėnės, pareinantį iš apylinkių, ir uždėjo jam kančių stulpą, kad neštų Jėzui iš paskos.
27 Pãskui jį sekė didelė žmonių daugybė, taip pat ėjo moterys iš sielvarto mušdamosi į krūtinę ir jo raudodamos.
28 Jėzus atsigręžė į jas ir pasakė: „Jeruzalės dukros, dėl manęs neverkite. Verčiau verkite dėl savęs ir savo vaikų,
29 nes štai ateina dienos, kai kalbės: ‘Laimingos nevaisingosios! Laimingos įsčios, kurios negimdė, ir krūtys, kurios nemaitino!’
30 Tada ims sakyti kalnams: ‘Griūkite ant mūsų!’ ir kalvoms: ‘Apdenkite mus!’
31 Juk jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas laukia nudžiūvusio?“
32 Su juo vedė mirti du kitus; tuodu buvo piktadariai.
33 Jie atėjo į vietą, vadinamą „Kaukole“, ir ten pakabino jį ant stulpo, taip pat piktadarius — vieną iš dešinės, kitą iš kairės.
34 [Jėzus sakė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“]* Ir mesdami burtą jie pasidalijo jo drabužius.
35 O žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Vyresnybė šaipėsi ir sakė: „Kitus gelbėjo, tai tegul pats išsigelbėja, jeigu jis Dievo Pateptasis*, Išrinktasis.“
36 Iš jo tyčiojosi ir kareiviai, — priėję siūlė jam rūgštaus vyno
37 ir sakė: „Jei tu žydų karalius, išgelbėk save!“
38 Virš jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius.“
39 Vienas iš pakabintų piktadarių ėmė jį įžeidinėti: „Argi tu ne Kristus? Išgelbėk save ir mus!“
40 Bet kitas atsiliepdamas jį sudraudė ir pasakė: „Ar tu visai Dievo nebijai, tokį pat nuosprendį gavęs?
41 Mes juk nubausti teisingai — atsiimame, ko už savo darbus nusipelnėme, o šitas nepadarė nieko netinkamo.“
42 Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę.“
43 O Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų tau sakau šiandien:* su manimi būsi rojuje.“
44 Buvo maždaug šešta* valanda, o visą žemę apgaubė tamsa; ji laikėsi iki devintos valandos,
45 mat saulė užtemo. Šventovės uždanga per vidurį perplyšo.
46 Jėzus garsiai sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią!“ Tai ištaręs, išleido paskutinį atodūsį.
47 Šimtininkas, pamatęs, kas įvyko, ėmė šlovinti Dievą sakydamas: „Tikrai šitas buvo teisus žmogus!“
48 Visi žmonės, kurie susirinko pasižiūrėti šito reginio ir matė, kas dėjosi, mušdamiesi į krūtinę leidosi atgal.
49 O visi jo pažįstami stovėjo atokiau. Taip pat moterys, kurios atėjo su juo iš Galilėjos, stovėjo ir viską stebėjo.
50 Ir štai: buvo toks vyras, vardu Juozapas, tarybos narys ir geras bei teisus žmogus
51 (jis nebalsavo už tai, ką jie buvo sumanę padaryti). Jis buvo iš judėjų miesto Arimatėjos ir laukė Dievo karalystės.
52 Nuėjęs pas Pilotą, Juozapas paprašė Jėzaus kūno.
53 Nuėmė jį, susupo į gero lino drobę ir paguldė uoloje iškaltame kape, į kurį dar nė vienas nebuvo paguldytas.
54 Tai buvo Pasirengimo diena, ir šabo vakarė šviesa jau artinosi.
55 Moterys, kurios atėjo su juo iš Galilėjos, iš paskos atsekusios pamatė tą kapą ir kaip jo kūnas buvo paguldytas.
56 Jos grįžo paruošti kvepalų ir kvapiųjų aliejų. Suprantama, per šabą, kaip įsakyta, jos ilsėjosi.
Išnašos
^ Į Vestkoto ir Horto ir kitas graikiškojo teksto redakcijas ši eilutė neįtraukta.
^ Žr. 6 priedą.
^ Suskliaustas tekstas yra ne visuose senuosiuose rankraščiuose.
^ „Pateptasis“ — gr. christos (Kristus).
^ Graikiškajame tekste skyrybos ženklų nebuvo. Šiame vertime dvitaškis dedamas po žodžio „šiandien“, nes tokį supratimą patvirtina kitos Biblijos eilutės, pavyzdžiui: Jn 20:17; Apd 1:1-3, 9; 10:40; 1Ko 15:20; Kol 1:18.
^ T. y. skaičiuojant nuo saulėtekio. Mūsų laiku — maždaug 12 valanda dienos.
