Luko 4:1–44
4 Kupinas šventosios dvasios, Jėzus grįžo nuo Jordano, ir dvasia jį vedžiojo po dykumą
2 keturiasdešimt dienų, ir jis buvo Velnio gundomas. Tomis dienomis jis nieko nevalgė, tad joms praėjus buvo alkanas.
3 Tada Velnias jam tarė: „Jei tu Dievo sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona.“
4 Bet Jėzus jam atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus bus gyvas ne vien duona.’“
5 Tada, užsivedęs jį aukštai ir akimirksniu parodęs jam visas gyvenamos žemės karalystes,
6 Velnias pasakė: „Duosiu tau visą šią valdžią su jų šlove, nes ji man atiduota, ir kam noriu, tam ją duodu.
7 Taigi, jei pagarbinsi mane, ji visa bus tavo.“
8 O Jėzus jam atsakė: „Parašyta: ‘Jehovą, savo Dievą, garbink ir dievatarnystę eik jam vienam.’“
9 Tuomet jis nuvedė Jėzų į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos sienos ir tarė: „Jei tu Dievo sūnus, šok nuo čia žemyn,
10 juk parašyta: ‘Jis palieps savo angelams saugoti tave’
11 ir ‘jie nešios tave ant rankų, kad kartais neužsigautum kojos į akmenį.’“
12 Jėzus jam atsakė: „Pasakyta: ‘Nemėgink Jehovos, savo Dievo.’“
13 Baigęs visus gundymus, Velnias atsitraukė nuo jo iki kitos progos.
14 Jėzus su dvasios galia grįžo į Galilėją. Ir geros kalbos apie jį pasklido po visas apylinkes.
15 Jis pradėjo mokyti jų sinagogose ir buvo visų gerbiamas.
16 Jėzus atėjo į Nazaretą, kur užaugo. Jis nuėjo į sinagogą, kaip šabo dieną buvo pratęs, ir atsistojo skaityti.
17 Jam padavė pranašo Izaijo ritinį. Atvyniojęs tą ritinį, jis surado vietą, kur buvo parašyta:
18 „Jehovos dvasia ant manęs, nes jis mane patepė nešti gerą naujieną vargšams, pasiuntė mane skelbti belaisviams išlaisvinimo ir akliesiems praregėjimo, išlaisvinti prislėgtųjų
19 ir skelbti Jehovos palankumo metų.“
20 Tuomet jis ritinį suvyniojo, grąžino tvarkdariui ir atsisėdo, o visų esančių sinagogoje akys buvo įsmeigtos į jį.
21 Ir jis ėmė jiems kalbėti: „Šiandien Rašto žodžiai, kuriuos ką tik girdėjote, yra išsipildę.“
22 Jie visi reiškė jam pritarimą, stebėjosi maloniais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų, ir kalbėjo: „Argi jis ne Juozapo sūnus?“
23 O Jėzus jiems pasakė: „Jūs, be abejo, pritaikysite man šį priežodį: ‘Gydytojau, pagydyk save’, — padaryk ir čia, savo tėviškėje, dalykų, kurių girdėjome buvus Kafarnaume.“
24 Jis kalbėjo: „Iš tiesų sakau jums, kad joks pranašas nėra priimamas savo tėviškėje.
25 Bet sakau jums tiesą: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo užrakintas trejus metus ir šešis mėnesius ir visą kraštą alino didelis badas,
26 vis dėlto Elijas nebuvo pasiųstas nė pas vieną iš tų moterų, o tik pas našlę Sareptoje, Sidono krašte.
27 Ir daug raupsuotųjų buvo Izraelyje pranašo Eliziejaus laikais, tačiau nė vienas iš jų nebuvo apvalytas, — tik siras Naamanas.“
28 Visi sinagogoje, tai išgirdę, užsidegė pykčiu.
29 Pakilę jie išsivarė jį už miesto. Ant kalno, ant kurio jų miestas pastatytas, privedė jį prie skardžio, norėdami nustumti žemyn.
30 Tačiau jis praėjo tarp jų ir nuėjo sau.
31 Nukeliavęs žemyn į Galilėjos miestą Kafarnaumą, Jėzus per šabą mokė žmones.
32 Jie buvo didžiai nustebinti jo mokymo, nes jo žodis turėjo galią.
33 Sinagogoje buvo žmogus, turintis dvasią, netyrą demoną. Jis garsiu balsu sušuko:
34 „Ei! Kas tau darbo dėl mūsų, Jėzau Nazarėnai?! Atėjai mūsų pražudyti?! Žinau, kas tu toks, — Dievo Šventasis!“
35 Bet Jėzus jį sudraudė sakydamas: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Demonas bloškė žmogų į vidurį ir išėjo iš jo nė kiek nesužeidęs.
36 Visi apstulbo ir pradėjo tarp savęs kalbėti: „Kas per žodžiai! Jis su valdžia ir galia įsako netyrosioms dvasioms, ir tos išeina?!“
37 Tad garsas apie jį sklido po visus to krašto kampelius.
38 Pakilęs jis iš sinagogos atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo ir jie paprašė Jėzaus jai padėti.
39 Palinkęs virš jos, jis sudraudė karštį, ir šis atslūgo. Ji tuojau atsikėlė ir ėmėsi jiems patarnauti.
40 Saulei leidžiantis, kas tik turėjo kokiomis nors ligomis sergančių, sugabeno juos pas Jėzų. Jis dėjo ant kiekvieno iš jų rankas ir gydė.
41 Taip pat iš daugelio išėjo demonai šaukdami ir sakydami: „Tu Dievo Sūnus!“ Bet Jėzus juos draudė ir neleido kalbėti, nes jie žinojo, kad jis Kristus.
42 O dienos pradžioje išėjęs, jis nuėjo į nuošalią vietą. Bet minios ėmė visur jo ieškoti ir atėjo ten, kur jis buvo. Jie bandė Jėzų sulaikyti, kad jų nepaliktų,
43 tačiau jis pasakė: „Aš ir kitiems miestams turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam esu siųstas.“
44 Ir jis skelbė Judėjos sinagogose.
