Luko 5:1–39
5 Sykį, Jėzui stovint prie Genezareto ežero, minia grūdosi prie jo klausytis Dievo žodžio.
2 Jis pamatė dvi valtis, stovinčias prie ežero kranto. Žvejai išlipę iš jų plovė savo tinklus.
3 Įlipęs į vieną iš valčių — tą, kuri buvo Simono, jis paprašė jį truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties.
4 Baigęs kalbėti, jis tarė Simonui: „Plauk, kur gilu, ir užmeskite tinklus valksmui.“
5 Simonas atsakė: „Vadove, mes kiaurą naktį plušome ir nieko nesugavome, bet kad jau taip sakai, užmesiu tinklus.“
6 Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų — tinklai net ėmė trūkinėti.
7 Jie pamojo savo bendradarbiams kitoje valtyje, kad priplauktų padėti. Tie priplaukė, ir jie taip pripildė abi valtis, kad tos kone skendo.
8 Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kelius ir tarė: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš nuodėmingas žmogus.“
9 Mat dėl sugautos žuvies valksmo jis ir visi su juo esantys apstulbo,
10 taip pat Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas — Simono bendraversliai. O Jėzus Simonui tarė: „Nebijok. Nuo dabar žmones žvejosi.“
11 Tad, išvilkę valtis į krantą ir viską palikę, jie nusekė paskui jį.
12 Kitąkart, kai jis buvo viename mieste, štai atėjo vyras — visas raupsuotas! Pamatęs Jėzų, jis puolė veidu į žemę ir maldavo: „Viešpatie, jei tik norėtum, galėtum padaryti mane švarų.“
13 Jėzus ištiesęs ranką palietė jį ir pasakė: „Noriu. Tapk švarus.“ Raupsai iš karto pranyko.
14 Jis liepė tam žmogui, kad niekam nepasakotų: „Tik nueik pasirodyti kunigui ir dėl savo apvalymo paaukok auką, kaip Mozės nurodyta, kad jiems paliudytum.“
15 Bet žinia apie jį vis plito ir didelės minios ateidavo jo pasiklausyti ir išsigydyti savo negalių.
16 O jis traukdavosi į dykynes ir melsdavosi.
17 Vieną dieną, kai Jėzus mokė, čia pat sėdėjo fariziejų ir Įstatymo mokytojų, atėjusių iš visų Galilėjos ir Judėjos kaimų ir iš Jeruzalės. Jehovos galia buvo su juo, kad jis galėtų gydyti.
18 Ir štai vyrai ant gulto atnešė paralyžiuotą žmogų. Jie dairėsi, kaip jį įnešti ir paguldyti prie Jėzaus.
19 Negalėdami patekti vidun dėl minios, užlipo ant stogo ir praardę plyteles nuleido jį ant to nedidelio gulto į vidurį priešais Jėzų.
20 Matydamas jų tikėjimą, jis tarė: „Žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos.“
21 Tad Raštų žinovai ir fariziejai ėmė svarstyti: „Kas jis toks, kad taip piktžodžiauja? Kas gi gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?“
22 Bet Jėzus įžvelgęs jų mintis atsiliepė: „Ką svarstote širdyje?
23 Kas gi lengviau: ar pasakyti ‘tavo nuodėmės tau atleistos’, ar — ‘kelkis ir vaikščiok’?
24 Tačiau kad žinotumėte, jog Žmogaus Sūnus žemėje turi galią atleisti nuodėmes — jis kreipėsi į paralyžiuotąjį, — sakau tau: kelkis, imk savo gultą ir keliauk namo.“
25 Šis tuoj pat jiems bežiūrint atsikėlė, pasiėmė gultą ir nuėjo namo, šlovindamas Dievą.
26 Visi buvo didžiai sujaudinti, šlovino Dievą ir apimti baimės kalbėjo: „Šiandien matėme nepaprastų dalykų!“
27 Paskui išėjęs Jėzus pamatė mokesčių rinkėją, vardu Levis, sėdintį mokesčių rinkykloje, ir tarė jam: „Sek paskui* mane.“
28 Tas viską paliko ir atsikėlęs nusekė paskui jį.
29 Savo namuose Levis surengė jam dideles priėmimo vaišes. Su jais prie stalo sėdėjo gausus būrys mokesčių rinkėjų ir kitų.
30 O fariziejai ir jų Raštų žinovai murmėjo prieš jo mokinius sakydami: „Kodėl jūs valgote ir geriate su mokesčių rinkėjais ir nusidėjėliais?“
31 Jėzus atsiliepdamas jiems tarė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams.
32 Aš esu atėjęs kviesti atgailauti ne teisiųjų, o nusidėjėlių.“
33 Jie sakė jam: „Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir uoliai meldžiasi. Taip daro ir fariziejų mokiniai, o tavieji valgo ir geria.“
34 Jėzus jiems atsakė: „Negi versite jaunikio draugus pasninkauti, kol jaunikis yra su jais?
35 Tačiau ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus.“
36 Ir jis pasakė jiems palyginimą: „Niekas neplėšia lopo iš naujo apsiausto ir nesiuva jo ant seno, antraip naujas lopas atplyš; lopas iš naujo apsiausto senam netinka.
37 Ir niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, antraip jaunas vynas juos suplėšytų ir tiek vynas išsilietų, tiek vynmaišiai niekais nueitų.
38 Jauną vyną reikia pilti į naujus vynmaišius.
39 Nė vienas gėręs seno vyno nenori jauno; jis sako: ‘Senasis yra puikus.’“
