Mato 11:1–30
11 Baigęs duoti nurodymus savo dvylikai mokinių, Jėzus iš ten iškeliavo mokyti ir skelbti į aplinkinius miestus.
2 Jonas, būdamas įkalintas, išgirdo apie Kristaus darbus ir pasiuntė savo mokinius
3 jo paklausti: „Ar tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kitokio?“
4 Jėzus jiems atsakė: „Eikite ir papasakokite Jonui, ką girdite ir matote:
5 aklieji praregi, luošieji vaikšto, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama geroji naujiena,
6 ir laimingas tas, kuris manimi nepasipiktina.“
7 Jiems pasitraukus, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pasižiūrėti? Ar vėjo siūbuojamos nendrės?
8 Tai ko gi išėjote pamatyti? Švelniais drabužiais apsirengusio žmogaus? Bet juk švelnius drabužius vilki tie, kurie karalių rūmuose.
9 Ko tad išėjote? Pamatyti pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau nei pranašo.
10 Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai pirma tavo veido aš siunčiu savo pasiuntinį, kuris paruoš tau kelią prieš tave!’
11 Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra iškilę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažas dangaus karalystėje yra didesnis už jį.
12 Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar į dangaus karalystę veržte veržiamasi, ir tie, kurie veržiasi, ją užima.
13 Juk visa — ir Pranašai, ir Įstatymas — pranašavo iki Jono;
14 ir, jeigu norite tai priimti, jis ir yra ‘Elijas, kuriam skirta ateiti’.
15 Kas turi ausis, teklauso.
16 Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į mažus vaikus, sėdinčius turgavietėse ir šaukiančius savo žaidimų draugams:
17 ‘Mes jums grojome fleita, bet jūs nešokote! Mes giedojome raudas, bet jūs nesimušėte į krūtinę!’
18 Taigi, Jonas atėjo nevalgantis ir negeriantis, o jie sako: ‘Jis demono apsėstas.’
19 Žmogaus Sūnus atėjo valgantis ir geriantis, o jie vis tiek sako: ‘Pažiūrėkite, koks rijūnas ir vyno gėrėjas, mokesčių rinkėjų ir nusidėjėlių draugas.’ Vis dėlto išmintį pateisina jos darbai.“
20 Tada jis ėmė priekaištauti miestams, kurie neatgailavo, nors juose jis buvo padaręs daugumą savo galingų darbų*:
21 „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų buvę atlikta tokių galingų darbų, kokių atlikta pas jus, jie seniai būtų atgailavę su ašutine ir pelenuose.
22 Todėl sakau jums: Tyrui ir Sidonui Teismo Dieną bus lengviau negu jums.
23 O tu, Kafarnaume, bene būsi išaukštintas iki dangaus? Tu nugarmėsi į hadą*! Juk jeigu Sodomoje būtų buvę atlikta tokių galingų darbų, kokių atlikta pas tave, ji būtų išlikusi iki pat šios dienos.
24 Todėl sakau jums: Sodomos žemei Teismo Dieną bus lengviau negu tau.“
25 Anuo metu Jėzus atsiliepdamas kalbėjo: „Viešai šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei šiuos dalykus nuo išmintingųjų ir protingųjų ir atskleidei mažyliams.
26 Taip, Tėve, nes tau taip patiko.
27 Visa man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas gerai nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, taip pat niekas gerai nepažįsta Tėvo, tik Sūnus ir tas, kuriam Sūnus nori jį apreikšti.
28 Ateikite pas mane visi, kurie sunkiai plušate ir esate prislėgti, — aš jus atgaivinsiu.
29 Imkite ant savęs mano jungą* ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
30 Mano jungas malonus nešti, mano našta lengva.“
