Mato 12:1–50
12 Anuomet šabo dieną Jėzus ėjo per javų laukus. Jo mokiniai išalkę ėmė skinti varpas ir valgyti.
2 Tai pamatę fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą neleistina.“
3 Jis tarė jiems: „Argi nesate skaitę, ką darė Dovydas, kai jis ir jo vyrai buvo išalkę, —
4 kad jis įėjo į Dievo namus ir jie valgė padėtinės duonos, nors jos valgyti nebuvo leistina nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams?
5 Arba negi neskaitėte Įstatyme, kad per šabus šventykloje kunigai šabo nesilaiko, bet kaltės tuo neužsitraukia?
6 O čia, sakau jums, kai kas daugiau negu šventykla.
7 Jeigu tik būtumėte supratę, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’, nebūtumėte pasmerkę nekaltųjų.
8 Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats.“
9 Išėjęs iš ten, jis nuėjo į jų sinagogą,
10 ir štai čia buvo vyras padžiūvusia ranka. Ieškodami, kuo Jėzų apkaltinti, jie paklausė jo: „Ar leistina per šabą gydyti?“
11 Jis pasakė jiems: „Kuris iš jūsų negriebs ir neištrauks savo vienintelės avies, jei ši per šabą įkristų į duobę?
12 O kiek daug vertingesnis už avį žmogus! Taigi daryti gera per šabą leistina.“
13 Tada jis tarė anam žmogui: „Ištiesk ranką.“ Šis ištiesė, ir ji tapo tokia pat sveika kaip ir antroji.
14 O fariziejai išėjo ir tarėsi, kaip jį pražudyti.
15 Tai sužinojęs, Jėzus iš ten pasitraukė. Daugelis sekė jam iš paskos, ir jis juos visus išgydė,
16 bet griežtai prisakė jo negarsinti,
17 kad išsipildytų, kas pasakyta per pranašą Izaiją:
18 „Štai mano tarnas, kurį išsirinkau, mano mylimasis, kuriuo mano siela patenkinta! Aš suteiksiu jam savo dvasią, ir jis atskleis tautoms, kas yra teisingumas.
19 Jis nesikivirčys, nešūkaus, niekas negirdės jo balso aikštėse*.
20 Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins rusenančio dagčio, kol nuves į pergalę teisingumą.
21 Į jo vardą tautos sudės savo viltis.“
22 Tada jie atvedė jam demono apsėstą žmogų, kuris buvo aklas ir nebylys. Jėzus jį pagydė, ir nebylys prakalbo bei praregėjo.
23 Minios apstulbo iš nuostabos ir ėmė kalbėti: „Ar tik nebus jis Dovydo Sūnus?“
24 Tai girdėdami fariziejai sakė: „Jis išvaro demonus ne kitaip, kaip tik demonų valdovo Belzebulo galia.“
25 Žinodamas, ką jie mąsto, Jėzus jiems pasakė: „Kiekviena susipriešinusi karalystė nusiaubiama, ir joks susipriešinęs miestas ar namai neišsilaikys.
26 Taip ir Šėtonas, jeigu išvaro Šėtoną, yra pats su savimi susipriešinęs. Kaip tada išsilaikys jo karalystė?
27 Be to, jeigu aš išvarau demonus Belzebulo galia, tai kieno galia juos išvaro jūsų sūnūs*? Todėl jie bus jūsų teisėjai.
28 Tačiau jeigu aš išvarau demonus Dievo dvasios galia, tai jus iš tiesų užklupo Dievo karalystė.
29 Arba kaip galėtų kas nors įsibrauti į stipruolio namus ir išnešti jo daiktus pirma nesurišęs stipruolio? Juk tik tada jis apiplėš jo namus.
30 Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas gena šalin.
31 Todėl sakau jums, kad visokios nuodėmės ir piktžodžiavimai bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas dvasiai nebus atleistas.
32 Tarkim, jei kas pasakytų žodį prieš Žmogaus Sūnų, jam bus atleista, o tam, kuris kalbėtų prieš šventąją dvasią, nebus atleista — nei šioje santvarkoje, nei būsimojoje.
33 Arba jūsų medis geras ir jo vaisiai geri, arba jūsų medis išpuvęs ir jo vaisiai sugedę, nes medis pažįstamas iš vaisių.
34 Angių paderme, kaip galite kalbėti gera būdami blogi? Juk lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.
35 Geras žmogus iš savo gėrio lobyno iškelia gera, o blogas žmogus iš savo blogio lobyno iškelia bloga.
36 Sakau jums, kad už kiekvieną bevertį pasakymą žmonės Teismo Dieną turės atsiskaityti.
37 Dėl savo žodžių būsi pripažintas teisiu ir dėl savo žodžių būsi pasmerktas.“
38 Tada kai kurie Raštų žinovai ir fariziejai atsiliepdami tarė: „Mokytojau, mes norime, kad parodytum ženklą.“
39 Jis jiems atsakė: „Pikta ir svetimaujanti karta vis ieško ženklo, bet nebus jai duota jokio ženklo, išskyrus pranašo Jonos ženklą.
40 Kaip Jona tris dienas ir tris naktis išbuvo didžiulės žuvies pilve, taip ir Žmogaus Sūnus tris dienas ir tris naktis išbus žemės širdyje.
41 Nineviečiai prisikels per teismą drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atgailavo girdėdami, ką Jona skelbė. O štai čia daugiau negu Jona.
42 Pietų šalies karalienė bus prikelta per teismą drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji atvyko nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties. O štai čia daugiau negu Saliamonas.
43 Išėjusi iš žmogaus, netyroji dvasia keliauja per sausringas vietoves ieškodama, kur apsistoti, ir neranda.
44 Tada sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kurių išėjau’, ir sugrįžusi randa juos neapgyventus, bet iššluotus ir išpuoštus.
45 Tai ji nuėjusi pasiima su savimi kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir jos įėjusios ten apsigyvena. Tada tam žmogui pasidaro blogiau, negu buvo pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai.“
46 Jam tebekalbant minioms, štai jo motina ir broliai atėję stoviniavo lauke, norėdami su juo pasikalbėti.
47 Todėl kažkas jam pasakė: „Antai lauke stovi tavo motina ir tavo broliai. Jie nori su tavimi pasišnekėti.“
48 O jis tam atsakė: „Kas yra mano motina ir kas yra mano broliai?“
49 Ir ištiesęs ranką į savo mokinius tarė: „Štai mano motina ir mano broliai!
50 Kiekvienas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“
