Mato 15:1–39
15 Tada iš Jeruzalės pas Jėzų atėjo fariziejų ir Raštų žinovų. Jie sakė:
2 „Kodėl tavo mokiniai peržengia prosenių tradiciją? Antai prieš valgį jie neplauna rankų.“
3 Jis jiems atsakė: „O kodėl jūs dėl savo tradicijos peržengiate Dievo įsakymą?
4 Štai Dievas pasakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’ ir: ‘Kas keikia tėvą ar motiną, mirte temiršta’.
5 O jūs sakote: ‘Kas taria savo tėvui ar motinai: „Tai, ką nori iš manęs gauti, yra dovana Dievui“,
6 tas neprivalo pagerbti savo tėvo.’ Šitaip dėl savo tradicijos jūs iš Dievo žodžio atėmėte galią.
7 Veidmainiai, taikliai apie jus pranašavo Izaijas:
8 ‘Šie žmonės reiškia man pagarbą lūpomis, tačiau jų širdis toli nuo manęs.
9 Veltui jie mane garbina, nes jų mokymai tėra žmonių išgalvoti priesakai.’“
10 Tada jis susikvietė prie savęs minią ir pasakė: „Pasiklausykite ir supraskite!
11 Ne tai, kas įeina į burną, suteršia žmogų. Žmogų suteršia tai, kas išeina iš burnos.“
12 Tada priėję mokiniai jam tarė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino dėl tavo žodžių?“
13 Jėzus atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.
14 Palikite juos. Jie — akli vedliai. O jeigu aklas aklą ves, abu įkris į duobę.“
15 Petras atsiliepė: „Išaiškink mums aną palyginimą.“
16 Į tai jis atsakė: „Negi ir jūs vis dar nesuprantate?
17 Argi nežinote, kad visa, kas įeina į burną, patenka į vidurius ir išmetama išvietėn?
18 O kas išeina iš burnos, kyla iš širdies, ir tai suteršia žmogų.
19 Juk iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.
20 Štai kas suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia.“
21 Išėjęs iš ten, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį.
22 Ir štai viena tenykštė finikietė* atėjusi garsiai šaukė: „Pagailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį labai kankina demonas.“
23 Tačiau jis neatsakė jai nė žodžio. Tad mokiniai priėję ėmė prašyti: „Paleisk ją, nes ji vis šaukia mums įkandin.“
24 Jėzus tarė: „Aš siųstas tik pas Izraelio namų prapuolusias avis.“
25 Moteris priėjusi parpuolė prieš jį ir sakė: „Viešpatie, padėk man!“
26 Jis atsiliepė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šuniukams.“
27 Moteris tarė: „Taip, Viešpatie. Bet juk ir šuniukai ėda trupinėlius, krintančius nuo jų šeimininkų stalo.“
28 Tada Jėzus jai atsakė: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Teįvyksta tau, kaip tu nori.“ Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.
29 Iš ten Jėzus atkeliavo prie Galilėjos ežero. Jis užlipo ant kalno ir atsisėdo.
30 Tada prie jo susirinko daugybė žmonių. Jie atsigabeno luošų, sužalotų, aklų, nebylių bei daugelį kitokių ir tiesiog metė juos Jėzui prie kojų, o šis juos pagydė.
31 Minia stebėjosi regėdama nebylius kalbančius, luošius vaikštančius, neregius matančius ir šlovino Izraelio Dievą.
32 Jėzus pasikvietė savo mokinius ir pasakė: „Gaila man žmonių, nes jie jau trys dienos su manimi ir neturi ko valgyti. Nenoriu paleisti jų alkanų, kad kartais kelyje nenusilptų.“
33 O mokiniai jam atsakė: „Iš kur mums šioje dykynėje gauti pakankamai duonos tokiai didelei miniai pasotinti?“
34 Tada Jėzus paklausė: „O kiek papločių turite?“ Jie atsakė: „Septynis. Ir kelias žuveles.“
35 Paliepęs žmonėms susėsti ant žemės,
36 jis paėmė tuos septynis papločius ir žuvis, padėkojęs laužė juos ir dalijo mokiniams, o šie — žmonėms.
37 Visi pavalgė iki soties ir dar buvo surinkta septyni pilni krepšiai atlikusių gabaliukų.
38 O valgančių buvo keturi tūkstančiai vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.
39 Paskui, paleidęs minią, jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano sritį.
Išnašos
^ Pažod. „kanaanietė“.
