Mato 16:1–28
16 Čia prie jo priėjo fariziejai su sadukiejais ir, mėgindami jį, paprašė parodyti jiems ženklą iš dangaus.
2 Jėzus atsakė: „[Atėjus vakarui, jūs paprastai sakote: ‘Bus giedra, nes dangus ugninis’,
3 o rytą: ‘Šiandien bus dargana, nes dangus ugninis, bet ūkanoja.’ Dangaus veidą jūs mokate aiškinti, o laikų ženklų — ne.]*
4 Pikta ir svetimaujanti karta vis ieško ženklo, bet nebus jai duota jokio ženklo, kaip tik Jonos ženklas.“ Ir, palikęs juos, Jėzus nuėjo.
5 Mokiniai persikėlė į kitą pusę, o buvo pamiršę pasiimti duonos.
6 Jėzus jiems tarė: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo.“
7 Tad jie ėmė tarp savęs svarstyti: „Mes gi nepasiėmėme duonos.“
8 Tai žinodamas Jėzus pasakė: „Kodėl svarstote tarpusavy, kad neturite duonos, mažatikiai?
9 Nejau dar nesuprantate? Argi neatsimenate penkių papločių penkiems tūkstančiams ir kiek pintinių pririnkote?
10 Arba septynių papločių keturiems tūkstančiams ir kiek pririnkote krepšių?
11 Kaipgi nesuvokiate, kad ne apie duoną jums kalbėjau? Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės.“
12 Tada jie perprato, kad jis liepė saugotis ne duonos raugo, o fariziejų ir sadukiejų mokslo.
13 Atkeliavęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus klausė savo mokinių: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“
14 Šie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, dar kiti Jeremiju ar kuriuo iš pranašų.“
15 Jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“
16 Simonas Petras atsakė: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus.“
17 Jėzus jam tarė: „Laimingas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, o mano Tėvas, esantis danguje.
18 Taip pat sakau tau: tu esi Petras, ir ant šitos uolos aš pastatysiu savo bendruomenę, ir hado* vartai jos nenugalės.
19 Aš duosiu tau dangaus karalystės raktus, ir ką tu suriši žemėje, jau bus surišta danguje, ir ką atriši žemėje, jau bus atrišta danguje.“
20 Tada jis griežtai prisakė mokiniams niekam nesakyti, kad jis yra Kristus.
21 Nuo to meto Jėzus Kristus pradėjo aiškinti savo mokiniams turėsiąs eiti į Jeruzalę, daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Raštų žinovų, būti nužudytas ir trečią dieną prikeltas.
22 Pasivedęs į šalį, Petras ėmė jį drausti: „Pagailėk savęs, Viešpatie. Tau nieku gyvu taip nenutiks!“
23 Bet Jėzus nusisukdamas pasakė Petrui: „Traukis už manęs, šėtone! Tu man suklupimo akmuo, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis.“
24 Tada Jėzus pasakė savo mokiniams: „Jeigu kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teima savo kančių stulpą ir tegul seka manimi.
25 Kas nori išgelbėti savo sielą, tas ją praras, o kas praranda savo sielą dėl manęs, tas ją atras.
26 Kokia bus žmogui nauda, jeigu jis laimės visą pasaulį, bet neteks savo sielos? Arba ką žmogus duos mainais už savo sielą?
27 Juk Žmogaus Sūnus ateis, kaip skirta, savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tada atlygins kiekvienam pagal jo elgesį.
28 Iš tiesų sakau jums, kad kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, iki išvys Žmogaus Sūnų ateinantį savo karalystėje.“
