Mato 17:1–27
17 Po šešių dienų, pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną, Jėzus užsivedė juos vienus ant aukšto kalno.
2 Ir jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sušvito kaip saulė, drabužiai pasidarė skaistūs kaip šviesa.
3 Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, besikalbą su juo.
4 Tada Petras pasakė Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti. Jei nori, pastatysiu čia tris palapines: vieną tau, vieną Mozei ir vieną Elijui.“
5 Jam tebekalbant, štai apdengė juos šviesus debesis ir iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš patenkintas. Klausykite jo.“
6 Tai išgirdę, mokiniai puolė veidu į žemę ir juos pagavo didelė baimė.
7 Tada Jėzus priėjęs palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite.“
8 Pakėlę akis jie nebematė nė vieno, tiktai Jėzų.
9 Jiems leidžiantis nuo kalno, Jėzus įsakė: „Niekam nepasakokite apie šį regėjimą, kol Žmogaus Sūnus bus prikeltas iš mirusiųjų.“
10 Tačiau mokiniai jo paklausė: „Kodėl tada Raštų žinovai sako, kad pirmiau turi ateiti Elijas?“
11 Jis atsakė: „Elijas iš tiesų ateina ir visa atitaisys.
12 Tačiau aš jums sakau, kad Elijas jau atėjo, bet jie nepažino jo ir pasielgė su juo, kaip norėjo. Taip ir Žmogaus Sūnus turės nuo jų kentėti.“
13 Tada mokiniai suprato, kad jis kalbėjo jiems apie Joną Krikštytoją.
14 Jiems prisiartinus prie minios, prie jo priėjo vienas žmogus ir, atsiklaupęs prieš jį, sakė:
15 „Viešpatie, pagailėk mano sūnaus! Jis serga epilepsija ir jam visai prastai — dažnai įpuola tai į ugnį, tai į vandenį.
16 Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jiems nepavyko jo išgydyti.“
17 Jėzus atsakė: „O netikinti ir iškrypusi karta! Kiek ilgai turėsiu būti su jumis? Kiek ilgai jus kęsti? Atveskite jį čia, pas mane.“
18 Tada Jėzus sudraudė demoną, ir demonas iš jo išėjo. Tą pačią valandą berniukas pasveiko.
19 Tada mokiniai vieni priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Kodėl mums nepavyko jo išvaryti?“
20 Jis jiems pasakė: „Dėl menko jūsų tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą dydžio kaip garstyčios grūdelis, jūs tarsite šiam kalnui: ‘Persikelk iš čia tenai’, ir jis persikels. Jums nebus nieko neįmanomo.“
21 —— *
22 Kai jie buvo kartu Galilėjoje, Jėzus pasakė: „Žmogaus Sūnus turės būti atiduotas į žmonių rankas,
23 ir jie nužudys jį, o trečią dieną jis bus prikeltas.“ Dėl to jie labai nuliūdo.
24 Jiems atvykus į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmos* mokesčio rinkėjai ir paklausė: „Ar jūsų mokytojas nemoka didrachmos?“
25 Šis atsakė: „Moka.“ Tačiau kai jis įėjo į namus, Jėzus pirmas prabilo: „Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitus ar asmens mokestį? Iš savo sūnų ar iš svetimųjų?“
26 Šis atsakė: „Iš svetimųjų.“ Jėzus jam tarė: „Taigi, sūnūs nuo mokesčių laisvi.
27 Bet kad jų nepapiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, ištrauk pirmą užkibusią žuvį ir ją pražiodęs rasi staterą*. Tą paimk ir atiduok jiems už mane ir save.“
Išnašos
^ Į Vestkoto ir Horto ir kitas graikiškojo teksto redakcijas ši eilutė neįtraukta.
^ Žr. 12 priedą.
^ Žr. 12 priedą.
