Mato 19:1–30
19 Baigęs tai kalbėti, Jėzus iškeliavo iš Galilėjos ir persikėlęs per Jordaną atėjo iki Judėjos.
2 Jam iš paskos sekė didelės minios žmonių, ir jis juos tenai gydė.
3 Prie jo priėjo fariziejai ir norėdami jį išmėginti paklausė: „Ar leistina vyrui išsiskirti su žmona dėl bet kokios priežasties?“
4 Jis atsakė: „Ar neskaitėte, kad tas, kuris iš pradžių juos sukūrė, padarė juos kaip vyrą ir moterį
5 ir pasakė: ‘Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną, prisiriš prie savo žmonos, ir juodu bus vienas kūnas’?
6 Vadinasi, jie — nebe du, o vienas kūnas. Tad ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“
7 Jie paklausė: „O kodėl tada Mozė liepė duoti skyrybų raštą ir išsiskirti su ja?“
8 Jis atsakė jiems: „Mozė dėl jūsų širdies kietumo leido jums skirtis su žmonomis, bet nuo pat pradžių buvo ne taip.
9 Sakau jums, kad tas, kuris išsiskiria su žmona ne dėl ištvirkavimo ir veda kitą, svetimauja.“
10 Mokiniai jam tarė: „Jeigu jau taip yra su vyru ir žmona, tai geriau išvis nevesti.“
11 Jis pasakė jiems: „Šį žodį priima ne visi, bet tik turintys dovaną.
12 Juk yra eunuchų, kurie tokie gimė iš motinos įsčių. Taip pat yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Bet yra ir eunuchų, kurie patys pasidarė eunuchais dėl dangaus karalystės. Kas gali tai priimti, tepriima.“
13 Tada pas jį atvedė vaikelių, kad jis uždėtų ant jų rankas ir pasimelstų. Tačiau mokiniai juos barė.
14 Bet Jėzus pasakė: „Palikite vaikelius ramybėje ir netrukdykite jiems eiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė.“
15 Ir, uždėjęs ant jų rankas, jis iš ten iškeliavo.
16 Ir štai vienas žmogus priėjęs prie jo paklausė: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad gaučiau amžiną gyvenimą?“
17 Jis tarė jam: „Kodėl manęs klausi apie tai, kas gera? Vienas tėra Gerasis. O jeigu nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų.“
18 Šis paklausė: „Kokių?“ Jėzus atsakė: „Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neliudyk melagingai,
19 gerbk savo tėvą ir motiną, mylėk savo artimą kaip save patį.“
20 Jaunuolis jam tarė: „Viso to aš laikausi. Ko dar man trūksta?“
21 Jėzus pasakė: „Jeigu nori būti tobulas, eik, parduok savo turtą ir išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui* mane.“
22 Išgirdęs šiuos žodžius, jaunuolis nuliūdo ir pasitraukė, nes turėjo daug nuosavybės.
23 O Jėzus savo mokiniams tarė: „Iš tiesų sakau jums, kad turtuoliui bus sunku patekti į dangaus karalystę.
24 Ir dar jums sakau: lengviau jau kupranugariui pralįsti pro adatos skylutę negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę.“
25 Tai išgirdę, mokiniai labai nusistebėjo ir sakė: „Kas gi tuomet gali būti išgelbėtas?“
26 Pažvelgęs į juos, Jėzus tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet Dievui viskas įmanoma.“
27 Tada atsiliepė Petras: „Štai mes viską palikome ir pasekėme tavimi. Kaip tad bus su mumis?“
28 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų sakau jums: per atkūrimą, kai Žmogaus Sūnus atsisės savo šlovingame soste, jūs, kurie sekėte manimi, irgi sėdėsite dvylikoje sostų ir teisite dvylika Izraelio giminių.
29 Ir kiekvienas, kuris paliko ar namus, ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar vaikus, ar laukus dėl mano vardo, gaus nepalyginti daugiau ir paveldės amžiną gyvenimą.
30 Tačiau daugelis pirmų bus paskutiniai, o paskutinių — pirmi.
