Mato 23:1–39

23  Tada Jėzus kalbėjo miniai ir savo mokiniams:  „Raštų žinovai ir fariziejai atsisėdo į Mozės vietą.  Todėl visa, ką jie jums sako, darykite, to laikykitės, bet nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie sako, bet nedaro.  Jie riša sunkias naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.  Visus darbus jie daro tam, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina filakterijus* ir pasididina drabužių kutus.  Jie mėgsta garbingiausią vietą per vakarienes, pirmuosius suolus sinagogose,  sveikinimus turgavietėse ir kad žmonės juos vadintų ‘rabi’*.  O jūs nesivadinkite ‘rabi’, nes vienas yra jūsų Mokytojas, o jūs visi esate broliai.  Ir nė vieno iš savųjų žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas yra jūsų Tėvas — dangiškasis. 10  Nė vadais nesivadinkite, nes jūsų Vadas yra vienas — Kristus. 11  Didžiausias iš jūsų turi būti jums tarnas. 12  Kas aukštinasi, bus pažemintas, o kas nusižemina, bus išaukštintas. 13  Vargas jums, veidmainiai Raštų žinovai ir fariziejai, nes jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę, ir ne tik patys į ją neinate, bet ir į ją einantiems neleidžiate įeiti. 14  —— * 15  Vargas jums, veidmainiai Raštų žinovai ir fariziejai, nes jūs keliaujate po jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį*, o kai tokį surandate, padarote iš jo Gehenos* sūnų, dvigubai smerktinesnį už save pačius. 16  Vargas jums, akli vedliai, kurie sakote: ‘Jeigu kas prisiekia šventykla, tai nieko, bet jei kas prisiekia šventyklos auksu, įsipareigoja.’ 17  Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis: auksas ar šventykla, kuri tą auksą pašventino? 18  Arba dar sakote: ‘Jeigu kas prisiekia aukuru, tai nieko, bet jei kas prisiekia ant jo esančia dovana, įsipareigoja.’ 19  Akli jūs! Kas gi didesnis: dovana ar aukuras, kuris tą dovaną pašventina? 20  Todėl kas prisiekia aukuru, prisiekia juo ir viskuo, kas ant jo. 21  Kas prisiekia šventykla, prisiekia ja ir tuo, kuris joje gyvena. 22  Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir tuo, kuris jame sėdi. 23  Vargas jums, veidmainiai Raštų žinovai ir fariziejai, nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų, kmynų, bet apleidote tai, kas Įstatyme svarbiau — teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę. Anų dalykų reikėjo laikytis, bet neapleisti ir šitų. 24  Akli vedliai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį! 25  Vargas jums, veidmainiai Raštų žinovai ir fariziejai, nes jūs valote taurės ir dubens išorę, bet viduje jie pilni grobio ir nesaikingumo. 26  Aklas fariziejau, pirma išvalyk taurės ir dubens vidų, kad švari taptų ir išorė. 27  Vargas jums, veidmainiai Raštų žinovai ir fariziejai! Jūs panašūs į pabaltintus kapus, kurie iš viršaus, tiesa, atrodo gražūs, bet viduje pilni numirėlių kaulų ir visokios netyrybės. 28  Taip ir jūs išoriškai atrodote žmonėms teisūs, bet viduje esate pilni veidmainystės ir savivalės. 29  Vargas jums, veidmainiai Raštų žinovai ir fariziejai, nes jūs statote pranašams kapavietes, puošiate teisiųjų kapus 30  ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais pralieję pranašų kraujo.’ 31  Taigi jūs prieš save liudijate, kad esate sūnūs tų, kurie žudė pranašus.  32  Ką gi, pripildykite savo protėvių saiką! 33  Gyvatės, angių paderme, kaip jūs pabėgsite nuo pasmerkimo į Geheną?! 34  Tai štai, siunčiu pas jus pranašų, išmintingų žmonių ir mokytojų. Kai kuriuos jūs žudysite ir kabinsite ant stulpų, kai kuriuos plaksite savo sinagogose ir persekiosite iš miesto į miestą, 35  kad ant jūsų kristų visas teisus kraujas, išlietas ant žemės, — nuo teisiojo Abelio kraujo iki kraujo Barachijo sūnaus Zacharijo, kurį jūs nužudėte tarp šventovės ir aukuro. 36  Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šią kartą. 37  Jeruzalė, Jeruzalė — ji žudo pranašus ir užmėto akmenimis pas ją siųstuosius. Kiek kartų aš norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais! Bet jūs nenorėjote. 38  Štai jūsų namai* apleidžiami ir paliekami jums. 39  Sakau jums, kad nuo šiol manęs nebematysite, kol netarsite: ‘Palaimintas ateinantis Jehovos vardu!’“

Išnašos

Nedidelė dėžutė, kurioje buvo keturios ištraukos iš Įstatymo. Tokias Izraelio vyrai nešiojo kaip amuletus, užsirišę ant kaktos ir ant rankos.
Pagarbus kreipimasis į žydų mokytoją.
Į Vestkoto ir Horto ir kitas graikiškojo teksto redakcijas ši eilutė neįtraukta.
Pažod. „prozelitą“, t. y. kitatautį, atsivertusį į judaizmą. Gr. prosēlytos.
Žr. 9 priedą.
T. y. šventykla.