Mato 25:1–46
25 Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimt mergelių, kurios pasiėmusios žibintus išėjo pasitikti jaunikio.
2 Penkios iš jų buvo paikos, penkios — nuovokios.
3 Mat paikosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus,
4 o nuovokiosios su žibintais pasiėmė indeliuose ir aliejaus.
5 Jaunikiui užtrunkant, visos ėmė snausti ir užmigo.
6 Vidurnaktį pasigirdo šauksmas: ‘Štai jaunikis! Išeikite jo pasitikti!’
7 Tada mergelės visos atsikėlė ir tvarkėsi žibintus.
8 Paikosios sakė nuovokiosioms: ‘Duokite mums savo aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta.’
9 Nuovokiosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau eikite pas prekiautojus ir nusipirkite.’
10 Toms išėjus pirkti, atvyko jaunikis. Mergelės, kurios buvo pasirengusios, įėjo su juo į vestuvių pokylį, ir durys buvo uždarytos.
11 Paskui atėjo ir tos kitos mergelės. Jos prašė: ‘Gerbiamasis, gerbiamasis, atidaryk mums!’
12 Šis atsiliepė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu.’
13 Tad budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos.
14 Bus taip, kaip su žmogumi, kuris ruošdamasis išvykti svetur pasikvietė vergus ir pavedė jiems savo turtą.
15 Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, dar kitam vieną — kiekvienam pagal sugebėjimus — ir iškeliavo.
16 Tas, kuris gavo penkis talentus, nuėjęs iš karto ėmėsi verslo ir pelnė dar penkis.
17 Taip ir tas, kuris gavo du, pelnė kitus du.
18 O tas, kuris gavo vieną, nuėjo ir, iškasęs duobę, šeimininko sidabrinius paslėpė.
19 Po ilgo laiko tų vergų šeimininkas grįžo ir pradėjo su jais apyskaitą.
20 Taigi priėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus. Jis atsinešė dar penkis ir sakė: ‘Šeimininke, patikėjai man penkis talentus. Žiūrėk, aš pelniau kitus penkis.’
21 Šeimininkas jam tarė: ‘Puiku, geras ir ištikimas verge! Buvai ištikimas tvarkydamas nedaugelį dalykų, tad pavesiu tau daugelį. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą.’
22 Paskui priėjo tas, kuris buvo gavęs du talentus, ir pasakė: ‘Šeimininke, patikėjai man du talentus. Žiūrėk, aš pelniau kitus du.’
23 Šeimininkas jam tarė: ‘Puiku, geras ir ištikimas verge! Buvai ištikimas tvarkydamas nedaugelį dalykų, tad pavesiu tau daugelį. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą.’
24 Paskiausiai priėjo tas, kuris buvo gavęs vieną talentą, ir pasakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad esi reiklus žmogus. Tu pjauni, kur nesėjai, ir renki, ko nevėtei.
25 Tad aš pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Štai, imk, kas tavo.’
26 Šeimininkas jam atsakė: ‘Blogas ir tingus verge! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, ko nevėčiau?
27 Taigi reikėjo nunešti mano sidabrinius pas palūkininkus, kad grįžęs atsiimčiau, kas mano, su palūkanomis.
28 Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų.
29 Kiekvienam turinčiam bus dar duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.
30 Ir išmeskite šį netikusį vergą laukan į tamsą. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.’
31 Kai Žmogaus Sūnus ateis savo šlovėje, o kartu su juo ir visi angelai, tada jis atsisės savo šlovės soste.
32 Jo akivaizdoje bus surinktos visos tautos, ir jis atskirs žmones vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių.
33 Avis jis pastatys savo dešinėje, ožius — kairėje.
34 Tada karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite karalystę, paruoštą jums nuo pasaulio užgimimo*.
35 Juk aš buvau alkanas, ir jūs mane pavalgydinote. Buvau ištroškęs, ir jūs mane pagirdėte. Buvau pašalietis, ir jūs svetingai mane priėmėte,
36 nuogas, ir jūs mane aprengėte. Buvau ligonis, ir jūs manimi pasirūpinote, kalinys, ir jūs aplankėte mane.’
37 Tada teisieji jam atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes matėme tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme?
38 Kada mes matėme tave pašalietį ir svetingai priėmėme, ar nuogą ir aprengėme?
39 Kada matėme tave sergantį ar kalintį ir aplankėme?’
40 Ir karalius jiems atsakys: ‘Iš tiesų sakau jums: ką tik padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.’
41 Tada jis tars stovintiems kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, paruoštą Velniui ir jo angelams.
42 Juk aš buvau alkanas, bet jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, bet jūs manęs nepagirdėte.
43 Buvau pašalietis, bet jūs manęs nepriėmėte, nuogas, bet jūs manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, bet jūs manimi nepasirūpinote.’
44 Tada ir šie atsakys: ‘Viešpatie, kada mes matėme tave ar alkaną, ar ištroškusį, ar pašalietį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’
45 Tuomet jis atsakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: ko tik nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, man nepadarėte.’
46 Ir eis šitie į amžiną atkirtimą, o teisieji — į amžiną gyvenimą.“
