Mato 3:1–17
3 Tomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas* ir skelbė Judėjos dykumoje
2 sakydamas: „Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė.“
3 Tai tas, apie kurį per pranašą Izaiją pasakyta: „Girdėti balsas šaukiančio tyruose: ‘Paruoškite Jehovai kelią, ištiesinkite jam takus!’“
4 Tasai Jonas vilkėjo kupranugarių vilnos apdaru ir buvo susijuosęs strėnas odiniu diržu. Jo maistas buvo skėriai ir laukinių bičių medus.
5 Tuo metu Jeruzalė, visa Judėja ir visa pajordanė ėjo pas jį.
6 Žmonės atvirai pripažindavo savo nuodėmes, ir jis krikštijo juos Jordano upėje.
7 Pamatęs, kad į krikštą ateina daug fariziejų ir sadukiejų, jis sakė jiems: „Jūs, angių paderme, kas jus pamokė bėgti nuo ateinančios rūstybės?
8 Duokite vaisių, priderančių atgailai,
9 ir nemanykite sau: ‘Mūsų tėvas Abraomas.’ Sakau jums, kad Dievas gali ir iš šitų akmenų pakelti vaikų Abraomui.
10 Kirvis jau pridėtas prie medžių šaknų. Kiekvienas medis, neduodantis gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį.
11 Aš, tiesa, jus krikštiju vandenyje dėl jūsų atgailos, o tas, kuris ateina įkandin manęs, galingesnis už mane. Aš nevertas nė sandalų jam nuauti. Jis krikštys jus šventojoje dvasioje ir ugnyje.
12 Jo rankoje vėtyklė ir jis viską suvalys nuo savo grendymo — kviečius susems į svirną, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi.“
13 Tada iš Galilėjos Jėzus atėjo prie Jordano pas Joną, kad šis jį pakrikštytų.
14 Bet Jonas mėgino jį sulaikyti tokiais žodžiais: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane?“
15 Jėzus atsakė: „Šįsyk tebus šitaip, nes mums dera taip įvykdyti visa, kas teisu.“ Tada Jonas sutiko.
16 Pakrikštytas, Jėzus tuojau išbrido iš vandens, ir štai atsivėrė dangus, ir jis išvydo Dievo dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir besileidžiančią ant jo.
17 Ir iš dangaus nuskambėjo balsas: „Tai mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš patenkintas.“
Išnašos
^ Arba „Nardintojas“. Gr. Baptistēs.
