Mato 4:1–25

4  Tada Jėzus buvo dvasios nuvestas į dykumą, kad būtų Velnio gundomas.  Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo alkanas.  Tuomet prisiartino Gundytojas ir tarė jam: „Jei tu Dievo sūnus, liepk, kad šitie akmenys pavirstų duona.“  Bet jis atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus bus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Jehovos lūpų.’“  Paskui Velnias jį paėmė į šventąjį miestą, pastatė ant šventyklos sienos  ir tarė: „Jei tu Dievo sūnus, šok žemyn — juk parašyta: ‘Jis palieps savo angelams ir jie nešios tave ant rankų, kad kartais neužsigautum kojos į akmenį.’“  Jėzus jam atsakė: „Taip pat parašyta: ‘Nemėgink Jehovos, savo Dievo.’“  Ir dar Velnias jį paėmė ant nepaprastai aukšto kalno, parodė visas pasaulio karalystes bei jų šlovę  ir tarė: „Visa tai aš tau duosiu, jeigu parpuolęs mane pagarbinsi.“ 10  Tada Jėzus jam pasakė: „Eik šalin, Šėtone! Parašyta: ‘Jehovą, savo Dievą, garbink ir dievatarnystę eik jam vienam.’“ 11  Tada Velnias nuo jo atstojo, ir štai pasirodė angelai ir jam patarnavo. 12  Išgirdęs, kad Jonas suimtas, jis pasitraukė į Galilėją. 13  Paskui, palikęs Nazaretą, atėjo ir apsigyveno Kafarnaume prie ežero, Zabulono ir Naftalio srityje, 14  kad išsipildytų, kas pasakyta per pranašą Izaiją: 15  „Zabulono žeme ir Naftalio žeme prie pajūrio kelio, kitapus Jordano, tautų Galilėja! 16  Tamsybėje skendintys žmonės išvydo didžią šviesą, tūnantiems mirties šešėlio šalyje patekėjo šviesa.“ 17  Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti ir sakyti: „Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė.“ 18  Eidamas palei Galilėjos ežerą jis pamatė du brolius — Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų, metančius į ežerą tinklą, mat jie buvo žvejai. 19  Jis pasakė jiems: „Eime su manimi ir aš padarysiu jus žmonių žvejais.“ 20  Tuojau palikę tinklus, jie nusekė paskui* jį. 21  Eidamas toliau jis pamatė kitus du brolius — Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, kurie valtyje su savo tėvu Zebediejumi taisė savo tinklus, ir pašaukė juos. 22  Iš karto palikę valtį ir tėvą, šie nusekė paskui jį. 23  Tada jis vaikščiojo po visą Galilėją mokydamas jų sinagogose, skelbdamas gerąją naujieną* apie karalystę ir gydydamas žmones nuo visokiausių ligų bei negalių. 24  Ir pasklido garsas apie jį visoje Sirijoje. Žmonės gabeno jam visus paliegusius, įvairių ligų ir kančių varginamus, demonų apsėstus, sergančius epilepsija, paralyžiuotus ir jis gydė juos. 25  Todėl pãskui jį sekė didžiulės minios iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir iš kitapus Jordano.

Išnašos

„Sekti paskui“ čia reiškia tapti Jėzaus sekėju.
Gr. euaggelion (evangelija).