Mato 6:1–34
6 Žiūrėkite, kad nerodytumėte savo teisumo žmonių akivaizdoje, — norėdami būti jų matomi, antraip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris yra danguje.
2 Antai kai šelpi* kitus, netrimituok priešais save, kaip veidmainiai daro sinagogose ir gatvėse, kad būtų žmonių liaupsinami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.
3 Kai šelpi, tegu tavo kairė ranka nežino, ką daro dešinė,
4 kad tavo šelpimas liktų slaptoje. Tada tavo Tėvas, kuris stebi slaptoje, tau atlygins.
5 Taip pat kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, — tokie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir didžiųjų gatvių sankirtose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.
6 Kai meldiesi, eik į savo kambarį ir užsidaręs duris melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Tada tavo Tėvas, stebintis slaptoje, tau atlygins.
7 Melsdamiesi nekalbėkite to paties per tą patį, kaip daro kitų tautų žmonės, mat jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo.
8 Nepasidarykite kaip jie, juk Dievas, jūsų Tėvas, dar jums neprašius žino, ko jums reikia.
9 Taigi melskitės taip:
‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas* tavo vardas.
10 Teateina tavo karalystė. Tebūna tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje.
11 Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
12 ir atleisk mums mūsų kaltes*, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams*.
13 Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo piktojo.’
14 Jeigu jūs atleisite žmonėms jų prasikaltimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums,
15 o jeigu neatleisite žmonėms jų prasikaltimų, ir jūsų Tėvas neatleis jūsų prasikaltimų.
16 Kai pasninkaujate, nebebūkite paniurę kaip veidmainiai, — jie perkreipia veidą, kad žmonėms atrodytų pasninkaujantys. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.
17 Kai pasninkauji, pasitepk galvą ir nusiprausk veidą,
18 kad ne žmonėms atrodytum pasninkaujantis, o savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Tada tavo Tėvas, stebintis slaptoje, tau atlygins.
19 Liaukitės krovęsi turtus žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys laužiasi ir vagia.
20 Verčiau kraukitės turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys nesilaužia ir nevagia,
21 nes kur tavo turtas, ten bus ir tavo širdis.
22 Kūno žiburys yra akis. Jeigu tavo akis žiūri į viena*, visas tavo kūnas bus šviesus.
23 Bet jeigu tavo akis šnairuoja*, visas tavo kūnas bus tamsus. Tad jeigu tavyje esanti šviesa iš tikro yra tamsa, tai kokia toji tamsa didelė!
24 Niekas negali vergauti dviem šeimininkams: arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą niekins. Negalite vergauti Dievui ir turtams*.
25 Todėl sakau jums: liaukitės nerimavę dėl savo sielos — ką valgysite, ką gersite, arba dėl savo kūno — ką vilkėsite. Argi siela nėra daugiau už maistą ir kūnas už drabužį?
26 Įsižiūrėkite į dangaus paukščius: jie nei sėja, nei pjauna, nei į svirnus neša, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne vertingesni už juos?
27 Kas iš jūsų savo nerimavimu gali bent viena uolektimi pailginti savo gyvenimą?
28 Ir kamgi nerimaujate dėl drabužio? Pasimokykite iš to, kaip auga lauko lelijos: nei jos pluša, nei verpia,
29 bet sakau jums, kad net Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų.
30 Tad jeigu Dievas taip aprengia laukų augalą, kuris šiandien gyvuoja, o rytoj metamas į krosnį, argi juo labiau neaprengs jūsų, mažatikiai?
31 Todėl nebūkite susirūpinę ir nesakykite ‘ką valgysime?’ arba ‘ką gersime?’, arba ‘kuo apsivilksime?’, —
32 viso to vaikosi tautų žmonės. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad jums viso to reikia.
33 Taigi pirmiausia ieškokite karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
34 Nebūkite susirūpinę dėl rytojaus, nes rytdiena turės savų rūpesčių. Kiekvienai dienai gana savo bėdų.
Išnašos
^ Pažod. „daliji gailestingumo dovanas“.
^ Arba „tebūna pašventintas“.
^ Pažod. „skolas“.
^ Pažod. „skolininkams“.
^ Pažod. „tavo akis paprasta“.
^ Pažod. „tavo akis pikta“.
^ Pažod. „mamonai“.
