Mato 7:1–29

7  Liaukitės teisę, kad nebūtumėte teisiami,  nes kokiu teismu teisiate, tokiu patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums seikės.  Tad kodėl žiūri į šapelį savo brolio akyje, o nekreipi dėmesio į rąstą savojoje?  Ir kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu šapelį tau iš akies’, kai tau pačiam akyje rąstas?  Veidmainy! Pirma ištrauk rąstą sau iš akies, tada aiškiai matysi, kaip išimti šapelį broliui iš akies.  Neduokite to, kas šventa, šunims ir nemeskite savo perlų kiaulėms, kad kartais jos nesutryptų jų ir apsigręžusios jūsų nesudraskytų.  Prašykite ir bus jums duota, ieškokite ir rasite, belskite ir bus jums atidaryta.   Mat kiekvienas prašantis gauna, kiekvienas ieškantis randa ir kiekvienam beldžiančiam bus atidaryta.  Nejaugi atsirastų tarp jūsų toksai žmogus, kuris savo sūnui, prašančiam duonos, paduotų akmenį? 10  Arba jeigu jis paprašytų žuvies, negi paduotų gyvatę? 11  Tad jeigu jūs, būdami netikę, mokate duoti savo vaikams gerų dovanų, juo labiau jūsų Tėvas, esantis danguje, duos gera tiems, kurie jį prašo. 12  Taigi visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, ir jūs jiems darykite, — juk tai ir yra Įstatymas ir Pranašai. 13  Įeikite pro ankštus vartus, nes platus ir erdvus kelias veda į pražūtį, ir juo eina daugelis, 14  o ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir nedaug kas jį atranda. 15  Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avies kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. 16  Juos atpažinsite iš jų vaisių. Argi vynuogės skinamos nuo dygiakrūmių ar figos nuo dagių? 17  Kiekvienas geras medis veda gerus vaisius, o kiekvienas išpuvęs medis — netikusius. 18  Geras medis negali vesti netikusių vaisių, o išpuvęs medis — gerų. 19  Kiekvienas medis, nevedantis gerų vaisių, nukertamas ir metamas į ugnį. 20  Taigi juos pažinsite iš vaisių. 21  Ne kiekvienas, sakantis man ‘Viešpatie, Viešpatie’, įeis į dangaus karalystę, o tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. 22  Daug kas tą dieną sakys man: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugelio galingų darbų* tavo vardu?’ 23  Tačiau tada jiems pareikšiu: ‘Aš niekada jūsų nepažinojau. Eikit šalin nuo manęs, savavaliautojai!’ 24  Taigi kiekvienas, kuris girdi šiuos mano žodžius ir juos vykdo, bus panašus į nuovokų žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. 25  Prapliupo liūtis, pakilo vandenys, atūžė vėjai ir daužėsi į tą namą, bet jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. 26  O kiekvienas, kuris girdi šiuos mano žodžius, bet jų nevykdo, bus panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. 27  Prapliupo liūtis, pakilo vandenys, atūžė vėjai, trankėsi į tą namą ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“ 28  Kai Jėzus baigė tai kalbėti, minios didžiai stebėjosi jo mokymu, 29  nes jis mokė juos kaip turintis galią, o ne kaip jų Raštų žinovai.

Išnašos

Arba „daugelio stebuklų“.