Morkaus 13:1–37
13 Jėzui beeinant iš šventyklos, vienas iš jo mokinių jam pasakė: „Mokytojau, pažiūrėk, kokie akmenys ir kokie pastatai!“
2 Bet Jėzus jam tarė: „Tu žiūri į šiuos didžius pastatus? Čia neliks nė akmens ant akmens — visi bus išversti.“
3 Kai jis sėdėjo ant Alyvų kalno priešais šventyklą, Petras, Jokūbas, Jonas ir Andriejus atskirai nuo kitų jį klausė:
4 „Pasakyk mums, kada tai bus, ir koks bus ženklas, kada visa tai turės eiti į pabaigą?“
5 Ir Jėzus pradėjo jiems kalbėti: „Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų.
6 Daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš esu tas’, ir daugelį suklaidins.
7 O kai girdėsite karų garsus ir gandus apie karus, nepasiduokite baimei. Tai turi įvykti, bet tai dar ne galas.
8 Mat pakils tauta prieš tautą ir karalystė prieš karalystę, vietomis bus žemės drebėjimų, bus maisto nepriteklių. Tai skausmų* pradžia.
9 O jūs saugokitės; jus įdavinės teismams, būsite mušami sinagogose ir statomi prieš valdytojus ir karalius dėl manęs, kad jiems liudytumėte.
10 Ir visose tautose pirma turi būti paskelbta geroji naujiena.
11 Kai jus ves įduoti, nepradėkite iš anksto nerimauti, ką kalbėsite. Kas tą valandą bus jums duota, tai ir sakykite, nes kalbėsite ne jūs, o šventoji dvasia.
12 Brolis atiduos mirčiai brolį, tėvas — vaiką, vaikai sukils prieš gimdytojus ir atiduos juos mirčiai.
13 Dėl mano vardo būsite visų nekenčiami. Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.
14 O kai pamatysite nuniokojimo bjaurastį, stovinčią ten, kur jos neturi būti (skaitytojas tebūna įžvalgus), tie, kurie Judėjoje, tebėga tuomet į kalnus.
15 Kas ant stogo, tegul nelipa žemyn ir neina pasiimti ko nors iš namų.
16 Kas laukuose, tenegrįžta atgal pasiimti apsiausto.
17 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis!
18 Melskitės, kad tai neįvyktų žiemą.
19 Tomis dienomis bus suspaudimas, kokio nėra buvę nuo Dievo sukurtos kūrinijos pradžios ligi šiolei ir kokio daugiau nebebus.
20 Ir jeigu Jehova nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų joks kūnas, bet dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, jis tas dienas sutrumpino.
21 Jei kas nors jums tada sakytų: ‘Kristus štai čia!’, ‘Štai tenai!’, — netikėkite,
22 nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys ženklų bei stebuklų, kad paklaidintų, jei įmanoma, išrinktuosius.
23 Tad jūs saugokitės; viską jums iš anksto pasakiau.
24 Bet tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos,
25 žvaigždės kriste kris iš dangaus ir galybės, kurios danguje, bus sukrėstos.
26 Ir tada jie pamatys Žmogaus Sūnų ateinant debesyse su didžia galia bei šlove.
27 Tada jis pasiųs angelus ir surinks savo išrinktuosius iš keturių pasaulio šalių* — nuo žemės pakraščio iki dangaus pakraščio.
28 Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai tik jo šakelė suminkštėja ir išleidžia lapus, jūs žinote, kad arti vasara.
29 Taip pat, kai matysite tuos dalykus dedantis, žinokite, kad jis arti, prie durų.
30 Iš tiesų sakau jums: ši karta tikrai nepraeis, iki visa tai įvyks.
31 Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis.
32 Tos dienos ar valandos niekas nežino: nei angelai danguje, nei Sūnus, tik Tėvas.
33 Būkite akyli, nemiegokite, nes nežinote, kada skirtasis laikas ateis.
34 Bus kaip su keliaujančiu svetur žmogumi, kuris išvykdamas iš namų davė įgaliojimus savo vergams, kiekvienam savą darbą, ir įsakė durininkui budėti.
35 Todėl budėkite, nes nežinote, kada namų šeimininkas sugrįš — ar vakare, ar vidurnaktį, ar gaidžiams giedant, ar anksti rytą, —
36 kad netikėtai parvykęs nerastų jūsų miegančių.
37 Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite.“
