Morkaus 15:1–47
15 Kai tik išaušo, aukštieji kunigai su vyresniaisiais ir Raštų žinovais — visas sinedrionas — surengė pasitarimą; tada Jėzų surišo ir nuvedę perdavė Pilotui.
2 Pilotas jo paklausė: „Tu esi žydų karalius?“ Jis atsakė: „Tu pats tai sakai.“
3 O aukštieji kunigai visaip jį kaltino.
4 Pilotas vėl jį klausė: „Tu nieko neatsakai? Pažiūrėk, kiek daug kaltinimų jie tau meta.“
5 Bet Jėzus daugiau nieko neatsakė, ir Pilotas stebėjosi.
6 Kaskart per šventę jis paleisdavo jiems vieną kalinį — tą, kurio jie prašydavo.
7 Tuo metu buvo toks kalinys, vadinamas Barabu, suimtas su maištininkais; jie buvo sukėlę maištą ir įvykdę žmogžudystę.
8 Taigi minia paėjusi aukščiau ėmė prašyti, kad jis padarytų dėl jų, ką ir visuomet.
9 Pilotas atsiliepė: „Ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?“
10 Mat jis žinojo, kad aukštieji kunigai jį atvesdino iš pavydo.
11 Bet aukštieji kunigai sukurstė minią reikalauti, kad verčiau paleistų jiems Barabą.
12 Tad Pilotas dar sykį jų klausė: „Tai ką man daryti su šituo jūsų vadinamu žydų karaliumi?“
13 Jie vėl šaukė: „Pakabink jį ant stulpo*!“
14 Pilotas jiems sakė: „Bet ką bloga jis padarė?“ Tačiau jie dar labiau šaukė: „Pakabink jį ant stulpo!“
15 Tada Pilotas, norėdamas, kad minia būtų patenkinta, paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė prikalti prie stulpo.
16 Kareiviai nuvedė jį į rūmų, tai yra pretorijaus*, kiemą ir sušaukė visą dalinį.
17 Jie apsiautė jį purpuru, nupynę uždėjo jam dygių šakelių vainiką
18 ir ėmė sveikinti: „Sveikas, žydų karaliau!“
19 Ir jie čaižė nendre jam per galvą, spjaudė ant jo, klūpčiodami prieš jį lankstėsi.
20 Galiausiai, išsityčioję, jie nuvilko nuo jo purpurą, užvilko jo paties drabužius ir išvedė prikalti prie stulpo.
21 Vienam praeiviui, pareinančiam iš apylinkių, tokiam Simonui Kirėniečiui, Aleksandro ir Rufo tėvui, jie uždėjo prievolę nešti jo kančių stulpą.
22 Taigi jie atvedė Jėzų į vietą, vadinamą Golgota, išvertus — „Kaukolės vieta“,
23 tada davė jam vyno, sumaišyto su kvaišinančia mira, bet jis atsisakė.
24 Jie prikalė Jėzų prie stulpo ir pasidalijo jo drabužius mesdami dėl jų burtą — kas kam atiteks.
25 Buvo trečia valanda, kai jį prikalė prie stulpo.
26 Virš jo buvo užrašas su kaltinimu: „Žydų karalius.“
27 Kartu su juo ant stulpų pakabino du plėšikus — vieną iš dešinės, kitą iš kairės.
28 —— *
29 Einantys pro šalį jį užgauliojo kraipydami galvas ir sakydami: „Nagi tu, kuris nugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai,
30 gelbėk save, nuženk nuo stulpo!“
31 Taip ir aukštieji kunigai su Raštų žinovais tyčiojosi kalbėdami tarp savęs: „Kitus gelbėjo, o pats negali išsigelbėti!
32 Tenužengia dabar Kristus, Izraelio karalius, nuo stulpo, kad pamatytume ir įtikėtume.“ Jį įžeidinėjo net ir anie, kybantys šalia ant stulpų.
33 Atėjus šeštai* valandai visą žemę apgaubė tamsa; ji laikėsi iki devintos valandos.
34 Devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: „Eli̇̀, Eli̇̀, lemà sabachtãni?!“, kas išvertus reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“
35 Tai išgirdę, kai kurie iš stovinčių šalia sakė: „Matai, šaukiasi Elijo.“
36 Vienas nubėgęs pamirkė rūgščiame vyne kempinę, užmovė ant nendrės ir davė jam gerti sakydamas: „Palikite jį! Pažiūrėkime, ar Elijas ateis jo nuimti.“
37 Bet Jėzus garsiai sušukęs išleido paskutinį atodūsį.
38 Ir nuo viršaus iki apačios pusiau perplyšo šventovės uždanga.
39 O šimtininkas*, kuris stovėjo jam priešais ir matė, kas dėjosi jam mirštant, pasakė: „Tikrai šis žmogus buvo Dievo Sūnus.“
40 Ten buvo ir moterų, jos žiūrėjo iš tolo. Tarp jų Marija Magdalietė, Jokūbo Jaunesniojo* ir Jozės motina Marija ir Salomė,
41 kurios jį lydėjo ir jam patarnavo, kai jis buvo Galilėjoje, taip pat daug kitų moterų, atėjusių su juo į Jeruzalę.
42 Jau vakarop, kadangi buvo Pasirengimas, tai yra šabo išvakarės,
43 atėjo garbingas tarybos narys, Juozapas iš Arimatėjos, kuris irgi laukė Dievo karalystės. Įsidrąsinęs jis įėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.
44 Pilotas nustebo: argi jau miręs? Jis pasikvietė šimtininką ir paklausė, ar Jėzus jau mirė.
45 Sužinojęs iš šimtininko, kad taip ir yra, atidavė kūną Juozapui.
46 Šis nupirko geriausio lino drobės, nuėmė kūną, įsupo į tą drobę, paguldė uoloje iškirstame kape ir kapo angą užrito akmeniu.
47 O Marija Magdalietė ir Jozės motina Marija žvelgė į vietą, kur jis buvo paguldytas.
Išnašos
^ Žr. 6 priedą.
^ Į Vestkoto ir Horto ir kitas graikiškojo teksto redakcijas ši eilutė neįtraukta.
^ T. y. skaičiuojant nuo saulėtekio. Mūsų laiku — maždaug 12 valanda dienos.
^ Arba „Mažojo“.
