Morkaus 3:1–35
3 Jis vėl atėjo į sinagogą. Ten buvo žmogus padžiūvusia ranka.
2 Jie akylai stebėjo, ar Jėzus imsis per šabą tą žmogų gydyti, mat norėjo jį apkaltinti.
3 O jis tarė anam su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir eikš į vidurį.“
4 Tada pasakė jiems: „Kas leistina per šabą: daryti gera ar daryti bloga, sielą gelbėti ar žudyti?“ Bet tie tylėjo.
5 Jėzus pasipiktinęs apžvelgė juos aplinkui ir labai nuliūdęs dėl jų širdies kietumo tarė anam žmogui: „Ištiesk ranką.“ Šis ištiesė, ir ranka tapo sveika.
6 Tada fariziejai išėjo ir tuojau ėmė tartis su Erodo šalininkais, kaip jį pražudyti.
7 Bet Jėzus su savo mokiniais pasitraukė prie ežero, o pãskui jį sekė didelė daugybė iš Galilėjos ir Judėjos.
8 Taip pat iš Jeruzalės, Idumėjos, iš anapus Jordano, iš Tyro ir Sidono apylinkių priėjo pas jį daugybė žmonių, kurie buvo girdėję, kiek daug jis padarė.
9 Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtelę, kad minia jo nesuspaustų.
10 Kadangi buvo daugelį išgydęs, visi sunkiai sergantys brovėsi prie jo, norėdami jį paliesti.
11 Netgi netyrosios dvasios jį pamačiusios parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“
12 Bet jis griežtai joms prisakydavo jo negarsinti.
13 Užkopęs ant kalno, Jėzus pasikvietė tuos, kuriuos panorėjo, ir šie nuėjo pas jį.
14 Jis paskyrė dvylika — juos dar pavadino apaštalais*, — kad būtų su juo, kad siųstų juos skelbti
15 ir kad jie turėtų galią išvarinėti demonus.
16 Tie dvylika Jėzaus paskirtųjų buvo Simonas, jo pramintas Petru,
17 Zebediejaus sūnus Jokūbas, Jokūbo brolis Jonas (tuodu jis praminė „Boanerges“, tai yra „griaustinio sūnūs“),
18 Andriejus, Pilypas, Baltramiejus, Matas, Tomas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Tadas, Simonas Kananietis
19 ir Judas Iskarijotas, kuris vėliau jį išdavė.
Jam įėjus į namus,
20 vėl susirinko minia, tad jie negalėjo nė pavalgyti.
21 Jėzaus artimieji, apie tai išgirdę, išėjo pasiimti jo kalbėdami: „Jis neteko proto.“
22 O iš Jeruzalės atkeliavę Raštų žinovai sakė: „Jis turi Belzebulą ir išvaro demonus demonų valdovo galia.“
23 Tad Jėzus juos pasikvietė ir ėmė kalbėti jiems palyginimais: „Kaipgi gali Šėtonas išvarinėti Šėtoną?
24 Antai jei kokia karalystė pati savyje susipriešina, ji negali išsilaikyti,
25 ir jei kokie namai patys savyje susipriešina, jie išsilaikyti negalės.
26 Taip ir Šėtonas — jeigu sukilo pats prieš save ir susipriešino, negalės išsilaikyti ir jam ateina galas.
27 Juk niekas negali įsibrovęs į stipruolio namus pagrobti jo daiktų pirma nesurišęs stipruolio. Tik tada jis apiplėš jo namus.
28 Iš tiesų sakau jums: viskas bus žmonių sūnums atleista, visokios nuodėmės ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų.
29 Tačiau tam, kas piktžodžiauja šventajai dvasiai, per amžius nebus atleista — jis kaltas amžina nuodėme.“
30 Mat jie kalbėjo: „Jis turi netyrąją dvasią.“
31 Atėjo Jėzaus motina su jo broliais ir stovėdami lauke pasiuntė, kad jį pakviestų.
32 Miniai sėdint aplink, jam buvo pranešta: „Štai lauke tavo motina ir tavo broliai; jie tavęs ieško.“
33 Bet jis jiems atsakė: „Kas yra mano motina ir mano broliai?“
34 Ir, apžvelgęs sėdinčius ratu aplink jį, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai!
35 Kiekvienas, kuris vykdo Dievo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“
Išnašos
^ Gr. apostolos, išvertus — „pasiuntinys“.
