Morkaus 5:1–43

5  Taigi jie persikėlė į kitą ežero krantą, į geraziečių kraštą.  Vos tik Jėzus išlipo iš valties, jį pasitiko iš kapų išėjęs netyrosios dvasios užvaldytas žmogus.  Jis gyveno kapų rūsiuose ir iki tol ničniekam nepavyko nė grandinėmis jo surakinti.  Daugel kartų jį pančiojo ir grandinėmis rakino, bet jis sutraukydavo grandines, nusidaužydavo nuo kojų pančius ir niekas nepajėgė jo sutramdyti.  Per dienas ir naktis jis rėkavo kapuose ir kalnuose, žalodamas save akmenimis.  Jau iš tolo pamatęs Jėzų, jis pribėgo, parpuolė priešais  ir garsiai surikęs pasakė: „Kas tau darbo dėl manęs, Jėzau, Aukščiausiojo Dievo Sūnau? Saikdinu tave Dievu — nekankink manęs!“  Mat Jėzus sakė: „Išeik iš žmogaus, netyroji dvasia.“  Jėzus jo paklausė: „Kuo tu vardu?“ — „Mano vardas Legionas, nes mūsų daug“, — atsakė šis 10  ir labai prašė Jėzaus neišsiųsti jų iš to krašto. 11  Ten pakalnėje ganėsi didelė kiaulių banda. 12  Dvasios ėmė jo prašyti: „Siųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume.“ 13  Jėzus leido. Netyrosios dvasios išėjusios suėjo į kiaules ir banda, apie du tūkstančiai kiaulių, pasileido nuo skardžio į ežerą ir ežere išskendo. 14  Kiauliaganiai pabėgę pranešė apie tai mieste bei apylinkėse ir žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko. 15  Atėję pas Jėzų, pamatė, kad demonų apsėstasis — tas pats, kuris turėjo legioną, — sėdi apsirengęs ir sveiko proto; ir juos apėmė baimė. 16  O mačiusieji jiems papasakojo, kas nutiko apsėstajam, ir apie kiaules. 17  Tad žmonės pradėjo maldauti Jėzų pasitraukti iš jų apylinkių. 18  Jam lipant į valtį, buvęs demonų apsėstasis ėmė jį maldauti, kad leistų likti su juo. 19  Bet Jėzus neleido ir pasakė: „Eik namo pas saviškius ir papasakok jiems visa, ką Jehova tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo.“ 20  Šis nuėjęs ėmė skelbti Dekapolyje apie visa, ką Jėzus dėl jo padarė, ir visi stebėjosi. 21  Kai Jėzus persikėlė valtimi atgal į kitą krantą, prie jo susirinko didelė minia, ir jis buvo prie ežero. 22  Atėjo vienas iš sinagogos vadovų, vardu Jayras, ir pamatęs Jėzų puolė jam po kojų 23  karštai maldaudamas: „Mano dukrelė merdi. Prašau, ateik, uždėk ant jos rankas, kad pasveiktų ir gyventų.“ 24  Ir Jėzus nuėjo su juo. O didelė minia, kuri sekė iš paskos, jį tiesiog spaudė. 25  Ten buvo viena moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu. 26  Ta moteris buvo prisikentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, tačiau jai nė kiek nepagerėjo, darėsi tik blogiau. 27  Ji buvo girdėjusi apie Jėzų, tad prisiartinusi minioje jam iš už nugaros palietė jo drabužį; 28  mat ji kalbėjo: „Jei prisiliesiu bent prie jo drabužių, išgysiu.“ 29  Jos kraujo šaltinis iš karto išdžiūvo ir ji kūnu pajuto, kad yra pagijusi nuo tos rykštės. 30  Jėzus bemat savyje suvokė, kad iš jo išėjo galia, ir minioje atsigręžęs paklausė: „Kas palietė mano drabužius?“ 31  Jo mokiniai sakė jam: „Matai, kad minia tave spaudžia, ir dar klausi: ‘Kas mane palietė?’“ 32  O Jėzus dairėsi ieškodamas tos, kuri tai padarė. 33  Išsigandusi ir drebanti, žinodama, kas jai nutiko, moteris priėjo ir, parpuolusi priešais jį, papasakojo visą tiesą. 34  Jėzus jai tarė: „Dukterie, tavo tikėjimas tave išgydė. Eik rami ir būk pasveikusi nuo savo sunkios ligos.“ 35  Jam tebekalbant, atėjo keli iš sinagogos vadovo namų ir pasakė: „Tavo duktė mirė. Kam dar gaišinti Mokytoją?“ 36  Bet Jėzus, nugirdęs, ką jie kalba, tarė sinagogos vadovui: „Nebijok, tiktai tikėk.“ 37  Jis niekam neleido eiti kartu, tik Petrui, Jokūbui ir Jokūbo broliui Jonui. 38  Taigi jie atėjo į sinagogos vadovo namus. Ten Jėzus pamatė triukšmingą sąmyšį ir verkiančius bei garsiai raudančius žmones. 39  Įžengęs vidun, jis tarė jiems: „Kam tas triukšmas ir verksmas? Vaikelis ne mirė, o miega.“ 40  Bet jie iš jo tik šaipėsi. Visus išprašęs, Jėzus pasiėmė mergaitės tėvą, motiną, savo palydovus ir įėjo, kur ji buvo. 41  Paėmęs ją už rankos, jis tarė: „Talità kum!“ Išvertus tai reiškia: „Mergaite, sakau tau, kelkis.“ 42  Mergaitė bemat atsikėlė ir pradėjo vaikščioti (jai buvo dvylika metų). Ir jie iškart pratrūko begaliniu džiaugsmu. 43  Jėzus jiems sakyte prisakė, kad niekas apie tai nesužinotų, ir liepė duoti mergaitei valgyti.

Išnašos