Morkaus 7:1–37
7 Pas Jėzų susirinko fariziejų ir keletas Raštų žinovų, atėjusių iš Jeruzalės.
2 Jie pamatė kai kuriuos jo mokinius valgančius suterštomis, tai yra neplautomis, rankomis.
3 (Mat fariziejai bei visi žydai tvirtai laikosi prosenių tradicijos ir nevalgo neapsiplovę rankų iki alkūnių,
4 o grįžę iš turgaus prieš valgį dėl apsivalymo apsišlaksto. Jie tvirtai laikosi ir daugelio kitų paveldėtų tradicijų, kaip antai taurių, ąsotėlių ir varinių indų nardinimo*.)
5 Taigi fariziejai ir Raštų žinovai jo paklausė: „Kodėl tavo mokiniai nesielgia pagal prosenių tradiciją ir valgo suterštomis rankomis?“
6 Jis jiems atsakė: „Taikliai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas. Parašyta: ‘Šie žmonės reiškia man pagarbą lūpomis, tačiau jų širdis toli nuo manęs.
7 Veltui jie mane garbina, nes jų mokymai tėra žmonių išgalvoti priesakai.’
8 Palikę Dievo įsakymą jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijos.“
9 Jis dar jiems kalbėjo: „Puikiai jūs apeinate Dievo įsakymą, kad išsaugotumėte savo tradiciją.
10 Štai Mozė pasakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’ ir: ‘Kas keikia tėvą ar motiną, mirte temiršta’.
11 O jūs sakote: ‘Jei žmogus taria savo tėvui ar motinai: „Tai, ką nori iš manęs gauti, yra ‘korbán’ (tai yra dovana Dievui)“...’
12 ir taip nebeleidžiate jam nieko padaryti dėl savo tėvo ar motinos.
13 Šitaip savo tradicija, kurią perdavėte, jūs atimate galią iš Dievo žodžio. Ir daug panašių dalykų jūs darote.“
14 Tad jis vėl pasišaukė žmonių minią ir kreipėsi į juos: „Paklausykite manęs visi ir supraskite.
15 Žmogaus negali suteršti niekas, kas patenka į jį iš išorės. Žmogų suteršia tai, kas iš žmogaus išeina.“
16 —— *
17 Kai Jėzus palikęs minią įėjo į namus, jo mokiniai ėmė jį klausinėti apie šitą palyginimą.
18 Jis jiems tarė: „Ar ir jūs nesuprantate? Argi nežinote, kad niekas, kas iš išorės patenka į žmogų, negali jo suteršti,
19 nes patenka ne į širdį, o į vidurius ir išeina išvietėn?“ Šitaip jis pareiškė visokį maistą esant švarų.
20 Jis toliau kalbėjo: „Žmogų suteršia tai, kas iš žmogaus išeina,
21 mat iš vidaus, iš žmogaus širdies, išeina blogi sumanymai: ištvirkavimai, vagystės, žmogžudystės,
22 svetimavimai, gobšybės, nedorybės, klasta, įžūlus elgesys*, pavydi akis, piktžodžiavimas, puikybė, kvailybė.
23 Visos šios piktenybės išeina iš vidaus ir žmogų suteršia.“
24 Jėzus pakilo ir iš ten nukeliavo į Tyro ir Sidono sritis. Jis įėjo į vienus namus, bet nenorėjo, kad kas nors apie tai sužinotų. Vis dėlto neliko nepastebėtas.
25 Viena moteris, kurios dukrelė turėjo netyrąją dvasią, apie jį išgirdusi bemat atėjo ir puolė jam po kojų.
26 Moteris buvo graikė, kilimo sirofinikietė. Ji prašė Jėzaus, kad išvarytų iš jos dukters demoną.
27 O jis jai tarė: „Tegul pirma vaikai pasisotina. Juk nedera imti vaikų duoną ir mesti šuniukams.“
28 Moteris jam atsakė: „Taip, Viešpatie, bet ir šuniukai po stalu ėda, ką vaikučiai pritrupino.“
29 Tuomet Jėzus tarė: „Kad jau taip sakai, keliauk — demonas iš tavo dukters yra išėjęs.“
30 Grįžusi namo ji rado vaikelį gulintį lovoje ir demoną išėjus.
31 Grįždamas iš Tyro srities, jis per Sidoną ėjo link Galilėjos ežero, per Dekapolio sritį.
32 Čia pas jį atvedė kurčią, sunkiai kalbantį žmogų ir maldavo uždėti ant jo ranką.
33 Jėzus pasivedė tą žmogų į šalį nuo minios, įkišo savo pirštus jam į ausis ir paspjovęs palietė jam liežuvį.
34 Paskui pažvelgė į dangų ir giliai atsidusęs pasakė jam: „Efatà“, tai yra „atsiverk“.
35 Žmogaus klausa atsivėrė, liežuvis atsirišo ir jis laisvai prakalbo.
36 Jėzus liepė jiems niekam to nepasakoti, bet kuo labiau draudė, tuo labiau jie tai garsino.
37 Žmonės buvo neapsakomai nustebinti ir kalbėjo: „Puikiai jis visa padarė! Jis padaro, kad kurtieji girdėtų ir nebyliai kalbėtų.“
Išnašos
^ Į Vestkoto ir Horto ir kitas graikiškojo teksto redakcijas ši eilutė neįtraukta.
^ Arba „palaidas elgesys“.
