Biblijos graikiškosios dalies „Naujojo pasaulio“ vertimas į anglų kalbą buvo išleistas 1950-ais, o visõs Biblijos – 1961 metais. Iš originalo kalbų išverstas Biblijos tekstas ilgainiui buvo parengtas daugiau kaip 210 kalbų, graikiškoji dalis 2011 metais buvo išleista ir lietuvių kalba. „Naujojo pasaulio“ vertimas yra tikslus ir aiškus, ir šiandien jį gali skaityti dešimtys milijonų skaitytojų.

Tačiau per pastaruosius penkis dešimtmečius daugelis kalbų pasikeitė. Todėl kad Biblija paliestų šiuolaikinio skaitytojo protą ir širdį, „Naujojo pasaulio“ vertimą buvo nutarta redaguoti. Tekstas buvo taisomas siekiant toliau išvardytų tikslų.

• Kalba lengvai suprantama šiuolaikiniam skaitytojui. Pavyzdžiui, kad būtų išvengta dviprasmybės, žodis „ateivis“ buvo pakeistas žodžiais „atvykėlis“, „svetimšalis“ (Luko 24:18; Apaštalų darbų 7:29). Taip pat vietoje pasenusio žodžio „sielinis“ buvo parinkti atitikmenys „kūniškas“, „fizinis“ (1 Korintiečiams 2:14; 15:44, 46). Kai kuriuose lietuviškuose Biblijos vertimuose žodis „pažinti“ vartojamas turint omenyje lytinius santykius, tačiau tokia reikšme šiandien šis žodis nebevartojamas, tad buvo nuspręsta jį versti aiškiau (Pradžios 4:1; 19:5). Mažai kas šiandien supranta ir bažnytinėje kalboje vartojamą žodį „išganymas“, todėl šiame vertime jis verčiamas žodžiu „išgelbėjimas“ (Psalmyno 62:1; 2 Korintiečiams 6:2).

  Hebrajiškas ir graikiškas žodžiai, reiškiantys „sėkla“, Biblijoje vartojami tiek kalbant apie augalus, tiek apie žmogaus palikuonius. Tačiau šiandien daugelyje kalbų žodžiu „sėkla“ vadinti žmogaus palikuonius nebėra įprasta, todėl šiame vertime lietuviški atitikmenys parinkti atsižvelgiant į kontekstą (Pradžios 1:11; 22:17; 48:4; Mato 22:24; Jono 8:37). Kontekstuose, susijusiuose su pažadu, ištartu Edeno sode (Pradžios 3:15), vietoj žodžio „sėkla“ vartojamas „palikuonis“ arba „palikuoniai“.

•   Aiškiau perteiktos biblinės sąvokos. Kai kurioms sąvokoms, vartojamoms ankstesnėje šio vertimo redakcijoje ir kituose vertimuose, reikia paaiškinimo, kad skaitytojas teisingai jas suprastų. Pavyzdžiui, hebrajišku žodžiu „Šeolas“ ir graikišku „Hadas“ metaforiškai vadinama visų mirusiųjų buveinė. Daugeliui tie žodžiai nežinomi, o „Hadas“ gali būti suprastas klaidingai – taip kaip suprantamas graikų mitologijoje. Taigi žodžiai „Šeolas“ ir „Hadas“ dažniausiai verčiami žodžiu „kapas“, nes būtent tai ir turėjo omenyje Biblijos rašytojai (Psalmyno 16:10; Apaštalų darbų 2:27).

  Ankstesnėje „Naujojo pasaulio“ vertimo redakcijoje hebrajiškas žodis nefeš ir graikiškas psyche visur buvo verčiami žodžiu „siela“. Kadangi esama įvairių nuomonių dėl žodžio „siela“ reikšmės, toks nuoseklus vertimas padėjo skaitytojui matyti, kokiomis reikšmėmis hebrajišką ir graikišką žodžius vartojo Biblijos knygų rašytojai. Atsižvelgiant į kontekstą, tie žodžiai gali reikšti: 1) žmogų, 2) žmogaus gyvybę, 3) bet kurį gyvą padarą, 4) žmogaus troškimus ir jausmus, 5) negyvėlį. Tačiau kadangi žodį „siela“ dažnas šiandien supranta kitaip, buvo nuspręsta nefeš ir psyche versti pagal kontekstą (Pradžios 1:20; 2:7; Kunigų 19:28; Psalmyno 3:2; Patarlių 16:26; Mato 6:25). Vis dėlto kai kuriose poetinėse ir gerai žinomose eilutėse žodis „siela“ tekste buvo paliktas (Pakartoto Įstatymo 6:5; Psalmyno 131:2; Patarlių 2:10; Mato 22:37).

  Panašiai yra su žodžiu „inkstai“. Ten, kur Biblijos rašytojai vartojo šį žodį perkeltine prasme, jis verčiamas „giliausi jausmai“ arba „slapčiausios mintys“, o tiesioginė reikšmė pateikiama išnašoje (Psalmyno 7:9; 26:2; Apreiškimo 2:23).

  Žodis „širdis“ lietuvių kalboje, kaip ir hebrajų bei graikų kalbose, turi ir tiesioginę, ir perkeltinę reikšmę, dėl to dažniausiai kitais atitikmenimis nebuvo keičiamas. Tačiau ten, kur šio žodžio reikšmė skaitytojui nebūtų aiški, ją stengtasi išversti aiškiau. Pavyzdžiui, Patarlių knygoje pasakymas „neturi širdies“ išverstas „neturi sveiko proto“ arba „neturi (sveikos) nuovokos“ ir panašiai (Patarlių 6:32; 7:7). Kitos sąvokos, pavyzdžiui, „riebus“, „kūnas“, „ragas“, irgi buvo  verčiamos atsižvelgiant į kontekstą (Pradžios 45:18; Mokytojo 5:6; Jobo 16:15). Kai kurios iš tų sąvokų įtrauktos į šio Biblijos vertimo žodynėlį.

  Biblijos vertimo problemos buvo sprendžiamos su malda, atsakingai ir su pagarba pirmajai „Naujojo pasaulio“ vertimo komisijai už atliktą didžiulį darbą.

Šiame vertime yra nemažai išnašų. Daugumą jų galima suskirstyti į tokias kategorijas:

• „Arba“ Kitas vertimo variantas, perteikiantis tą pačią ar panašią originalo kalbos žodžių prasmę (Pradžios 1:2 „vandenų gelmes“, Jozuės 1:8 „mąstyk apie ją“).

• „Arba galbūt“ Kitas vertimo variantas, perteikiantis galimą kitokią mintį (Pradžios 21:6 „juoksis drauge su manimi“, Zacharijo 14:21 „kanaaniečio“).

• „Pažod.“ Pažodinis vertimas iš hebrajų, aramėjų ar graikų kalbos arba pagrindinė originalo kalbos pasakymo reikšmė (Pradžios 30:22 „leido susilaukti vaikų“, Išėjimo 4:10 „lėtos kalbos“).

• Paaiškinamosios išnašos Vardų ir vietovardžių reikšmės (Pradžios 3:17 „Adomas“, Išėjimo 15:23 „Mara“); informacija apie svorio ir kitus matavimo vienetus (Pradžios 6:15 „uolektys“); paaiškinimai, ką tekste atstoja įvardis (Pradžios 38:5 „jis“); nuorodos į priedus ar žodynėlį (Pradžios 37:35 „kapas“, Mato 5:22 „Gehena“).

Šio vertimo „Įvade į Dievo Žodį“ apžvelgti kai kurie pagrindiniai Biblijos mokymai. Iškart po paskutinės Biblijos  knygos yra Biblijos knygų sąrašas, Biblijos žodžių rodyklė ir žodynėlis. Žodynėlio informacija padeda skaitytojui suprasti, kokia prasme Biblijoje vartojamos tam tikros sąvokos. Priedas A sudarytas iš tokių dalių: „Biblijos vertimo principai“, „ Šio Biblijos vertimo ypatumai“, „Kaip Biblija išliko iki mūsų dienų“, „Dievo vardas hebrajiškojoje Biblijos dalyje“, „Dievo vardas graikiškojoje Biblijos dalyje“, „Schema: Judo ir Izraelio pranašai ir karaliai“ ir „Svarbiausi Jėzaus gyvenimo žemėje įvykiai“. Priedą B sudaro žemėlapiai, schemos ir kita informacija, vertinga Biblijos tyrinėtojui.

Prieš kiekvieną Biblijos knygą yra jos turinio apžvalga su nurodytais skyriais ir eilutėmis. Kiekvieno puslapio viduriniame stulpelyje pateiktos gretinamosios nuorodos į kitas su tekstu susijusias Biblijos eilutes.