1 Karalių 7:1–51
7 Paskui Saliamonas statė savo rūmus+ ir per 13 metų viskas buvo užbaigta.+
2 Jis pastatė Libano miško rūmus,+ 100 uolekčių* ilgio, 50 uolekčių pločio ir 30 uolekčių aukščio. Rūmai stovėjo ant kedro stulpų, išdėstytų keturiomis eilėmis; ant stulpų buvo pritvirtintos kedro sijos.+
3 Stulpai taip pat laikė skersinius – jų* buvo 45, po 15 kiekvienoje eilėje – ir ant jų buvo suklota kedro lentų perdanga.
4 Namai turėjo tris eiles langų su rėmais ir visose trijose eilėse langai buvo įtaisyti vienas priešais kitą.
5 Visos durų angos ir jų staktos buvo kvadratinės*, kaip ir tie langai, įtaisyti vienas priešais kitą trimis eilėmis.
6 Taip pat jis pastatė Stulpų menę, 50 uolekčių ilgio ir 30 uolekčių pločio, ir priešais ją – prieangį, kurio stogą irgi laikė stulpai.
7 Saliamonas pastatė ir Sosto menę,+ kurioje turėjo spręsti bylas, dar vadinamą Teismo mene.+ Ji visa nuo grindų iki lubų sijų buvo apmušta kedru.
8 Jo gyvenamieji rūmai buvo kitame kieme,+ atskirai nuo Sosto menės, ir jie buvo tokios pat statybos. Panašius į Sosto menę rūmus jis pastatė ir faraono dukteriai, kurią buvo paėmęs sau į žmonas.+
9 Visi tie pastatai, nuo pamatų iki stogo, buvo padaryti iš brangaus akmens+ – iš luitų, nutašytų pagal reikiamus matmenis, akmenpjūkliais iš visų pusių apdailintų. Iš akmens viskas buvo padaryta ir lauke iki pat didžiojo kiemo.+
10 Į pamatus buvo sudėti labai dideli brangaus akmens luitai, vieni dešimties uolekčių, kiti aštuonių.
11 Ant jų buvo pakloti kiti brangaus akmens luitai, nutašyti pagal reikiamus matmenis, taip pat kedro rąstai.
12 Didįjį kiemą juosė trys eilės tašytų akmenų ir viena eilė kedro rąstų. Šitaip buvo aptvertas ir vidinis Jehovos Namų kiemas+ su Namų prieangiu.+
13 Karalius Saliamonas siuntė pasiuntinius į Tyrą pakviesti Hiramo.+
14 Tas buvo našlės iš Naftalio giminės sūnus, o jo tėvas buvo varkalys iš Tyro.+ Hiramas buvo įgudęs meistras, turintis išmanymo+ ir patirties, kaip dirbti su variu*. Tad jis atkeliavo pas karalių Saliamoną ir jam atliko visus darbus.
15 Iš vario jis nuliejo du stulpus.+ Abu stulpai buvo 18 uolekčių aukščio ir jiems apjuosti reikėjo 12 uolekčių matuoklės.+
16 Taip pat nuliejo dvi varines viršustulpes, kad būtų uždėtos ant stulpų viršaus. Viena viršustulpė buvo penkių uolekčių aukščio ir kita penkių uolekčių aukščio.
17 Ant viršustulpių abiejų stulpų viršuje buvo pinučiai su grandinių pynėmis,+ septyniomis ant vienos viršustulpės ir septyniomis ant kitos.
18 Aplink pinučius stulpų viršuje jis padarė dvi granato vaisių eiles, kad dengtų viršustulpes, – taip jis papuošė abi viršustulpes.
19 Tos viršustulpės, įtaisytos ant prieangio stulpų, buvo lelijos žiedo pavidalo, keturių uolekčių aukščio.
20 Viršustulpės su abiem stulpais jungėsi savo išgaubtąja dalimi, kurią juosė pinučiai; eilėmis aplink abi viršustulpes kabojo 200 granato vaisių.+
21 Tuos stulpus jis pastatė šventovės prieangyje:+ vieną stulpą pastatė dešinėje* ir pavadino Jachinu*, kitą – kairėje* ir pavadino Boazu*.+
22 Stulpų viršus buvo lelijos žiedo pavidalo. Taigi stulpai buvo užbaigti.
23 Tada jis nuliedino Jūrą*.+ Ji buvo apskrita, 10 uolekčių skersmens nuo briaunos iki briaunos ir 5 uolekčių aukščio; jai apjuosti reikėjo 30 uolekčių matuoklės.+
24 Žemiau briaunos visą Jūrą juosė moliūgų pavidalo puošmenos,+ po dešimt moliūgų uolektyje, ir taip išvien su Jūra buvo nuliedintos dvi eilės moliūgų.
25 Jūra buvo pastatyta ant dvylikos jaučių:+ trys žvelgė į šiaurę, trys į vakarus, trys į pietus ir trys į rytus. Jūra laikėsi ant jų. Tų jaučių pasturgaliai buvo nugręžti į vidurį.
26 Jūros sienelės storis buvo per plaštaką*. Briauna buvo kaip taurės briauna, panaši į lelijos žiedą. Į tą Jūrą paprastai būdavo pripilta 2000 batų* vandens.
27 Paskui jis padirbo dešimt varinių vežimaičių.+ Kiekvienas vežimaitis buvo 4 uolekčių ilgio, 4 uolekčių pločio ir 3 uolekčių aukščio.
28 Vežimaičiai buvo padaryti taip: šoninėse sienelėse buvo skersai ir išilgai įrėmintos įsprūdos,
29 o tose įsprūdose, įtaisytose tarp skersinių ir išilginių rėmų, buvo pavaizduoti liūtai,+ jaučiai ir kerubai;+ tokie pat atvaizdai buvo ir ant pačių rėmų. Liūtų ir jaučių viršuje ir apačioje ėjo iškila pynė.
30 Kiekvienas vežimaitis turėjo keturis varinius ratus bei varines ašis ir rėmėsi į tas ašis keturiais kampiniais statramsčiais. Liedintos atramos, kiekviena su pynėmis ant šono, laikė praustuvę.
31 Praustuvė buvo įstatyta į vainiką ir jos gylis buvo viena uolektis. Tas vainikas, juosiantis apskritą praustuvės angą, kartu su atramomis sudarė pusantros uolekties aukščio stovą ir buvo išpuoštas raižiniais. Įsprūdos vežimaičio šonuose buvo keturkampės, ne apskritos.
32 Šoninių sienelių apačioje buvo keturi ratai, ir tų ratų laikikliai buvo pritvirtinti prie paties vežimaičio. Kiekvienas ratas buvo pusantros uolekties aukščio.
33 Ratai buvo padaryti tokie, kokie paprastai būna vežimų ratai. Jų laikikliai, ratlankiai, stipinai ir stebulės – viskas buvo liedinta.
34 Kiekvieno vežimaičio keturiuose kampuose buvo po statramstį, ir vežimaičio rėmas buvo nulietas išvien su statramsčiais.
35 Vežimaičio viršuje aplink apskritą angą ėjo pusės uolekties pločio apvadas – jį puošė įsprūdos ir jis buvo nulietas išvien su įsprūdomis ir jų rėmais.
36 Apvado rėmus ir įsprūdas, kur tik buvo laisvos vietos, Hiramas išraižė kerubais, liūtais ir palmėmis, be to, apjuosė pynių raižiniais.+
37 Taip jis padirbo dešimt vežimaičių.+ Visi jie buvo vienaip nuliedinti,+ to paties dydžio, ir atrodė vienodai.
38 Hiramas padarė dešimt varinių praustuvių.+ Kiekviena buvo keturių uolekčių skersmens ir galėjo talpinti 40 batų vandens. Visiems dešimčiai vežimaičių teko po vieną praustuvę.
39 Penkis vežimaičius jis pastatė dešinėje Namų pusėje, penkis – kairėje, o Jūrą pastatė į dešinę nuo Namų, pietryčių pusėje.+
40 Hiramas+ dar padarė puodų, semtuvų+ ir dubenų.+
Taigi jis užbaigė visus darbus prie Jehovos Namų, padarė visa, ko karalius Saliamonas buvo prašęs:+
41 du stulpus+ ir ant jų dvi gaubtašones viršustulpes; dvejus pinučius+ toms gaubtašonėms viršustulpėms apdengti;
42 abejiems pinučiams – 400 granato vaisių,+ po dvi vaisių eiles ant vienų pinučių ir ant kitų, kad dengtų abi gaubtašones viršustulpes, įtaisytas ant abiejų stulpų;
43 dešimt vežimaičių+ ir dešimt praustuvių+ ant tų vežimaičių;
44 Jūrą+ ir dvylika jaučių Jūrai laikyti;
45 indus pelenams, semtuvus, dubenis ir visus kitus reikmenis. Visa tai Hiramas, karaliaus Saliamono įpareigotas, padarė Jehovos Namams iš blizgaus vario.
46 Karaliaus nurodymu visi tie dirbiniai molio formose buvo nulieti Jordano lygumoje, tarp Sukotų ir Cartano.
47 Dirbinių buvo tokia daugybė, kad Saliamonas paliko juos nesvertus; vario svoris liko nenustatytas.+
48 Jehovos Namams Saliamonas padirbdino visus reikmenis: aukso aukurą;+ aukso stalą,+ ant kurio turėjo būti laikoma atnašinė duona;
49 gryno aukso žibintuvus,+ kurių penki turėjo stovėti priešais galinę patalpą dešinėje ir penki – kairėje; žibintuvų vainikėlius,+ žibintus ir gnybtuvus* iš aukso;+
50 puodus, gesykles,+ dubenis, taures,+ smilkykles+ iš gryno aukso; galinės patalpos, tai yra Šventų Švenčiausiosios, ir šventovės* durų+ vyrius iš aukso.
51 Taigi karalius Saliamonas baigė visus darbus prie Jehovos Namų – visa, ką buvo numatęs padaryti. Tada Saliamonas sugabeno visas brangenybes, kurias jo tėvas Dovydas buvo šventovei paaukojęs,+ ir sudėjo sidabrą, auksą ir visokius vertingus daiktus į Jehovos Namų saugyklas.+
Išnašos
^ Uolektis buvo lygi 44,5 cm. Žr. priedą B14.
^ Tikriausiai turimi omenyje skersiniai.
^ Arba „keturkampės“, „stačiakampės“.
^ Arba „bronza“ (čia ir toliau šiame skyriuje).
^ Arba „pietų pusėje“.
^ Išvertus – „tegul jis [t. y. Jehova] įtvirtina“.
^ Arba „šiaurės pusėje“.
^ Galima reikšmė – „stiprybėje“.
^ Arba „talpyklą“.
^ Batas buvo lygus 22 L. Žr. priedą B14.
^ Maždaug 7,4 cm. Žr. priedą B14.
^ Arba „žnyples“.
^ Turima omenyje Šventoji.
