1 Korintiečiams 1:1–31

  • Pasveikinimas (1–3)

  • Paulius dėkoja Dievui už Korinto bendratikius (4–9)

  • Paulius ragina visus būti vieningus (10–17)

  • Kristus yra Dievo galybė ir išmintis (18–25)

  • „Kas giriasi, tesigiria Jehova“ (26–31)

1  Paulius, Dievo valia pašauktas Jėzaus Kristaus apaštalas,+ ir brolis Sostenas  Dievo bendruomenei Korinte,+ pašventintiems Kristaus Jėzaus mokiniams,+ pašauktiems būti šventaisiais, ir visiems, kurie įvairiose vietose garsina mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardą+ – savo Viešpaties ir mūsų.  Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus.  Aš nuolat dėkoju Dievui, kad suteikė jums savo malonę per Kristų Jėzų,  kad per jį praturtino viskuo – gebėjimu skelbti žodį ir aiškiu supratimu+ –  ir kad mokymas* apie Kristų+ jumyse įsišaknijo.  Dėl to jūs, laukte laukiantys mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo,+ nestokojate jokios dovanos.  Dievas stiprins jus iki pat galo, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dieną būtumėte be priekaišto.+  Dievas, kuris pašaukė jus į bendrystę su savo Sūnumi Jėzumi Kristumi, mūsų Viešpačiu, yra ištikimas.+ 10  Broliai, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu raginu jus visus vienaip kalbėti. Tenebūna tarp jūsų susiskaldymų+ – tevienija jus vienokia galvosena ir vienoks supratimas.+ 11  Kai kurie iš Chlojės namų man pranešė, kad tarp jūsų, mano broliai, yra nesutarimų. 12  Turiu omenyje, kad vieni sakote: „Aš tai esu Pauliaus“, kiti: „Aš – Apolo“,+ dar kiti: „Aš – Kefo*“ ir dar kiti: „Aš – Kristaus“. 13  Kristus tapo padalytas! Negi Paulius buvo už jus prie stulpo prikaltas? Ar Pauliaus vardu buvote pakrikštyti? 14  Dėkui Dievui, nė vieno iš jūsų nepakrikštijau, išskyrus Krispą+ ir Gajų,+ 15  taigi nė vienas negali sakyti, kad buvo pakrikštytas mano vardu. 16  Tiesa, dar pakrikštijau Stefano namus.+ O dėl kitų tai nežinau, ar dar kurį pakrikštijau. 17  Kristus juk siuntė mane ne krikštyti, o gerosios naujienos skelbti.+ Jis siuntė mane skelbti ne gudriais žodžiais*, antraip Kristaus kančių stulpas* būtų nenaudingas. 18  Mat einantiems į pražūtį žinia apie kančių stulpą atrodo kvailystė,+ o mums, einantiems į išgelbėjimą, tai yra Dievo galybė.+ 19  Juk parašyta: „Išminčių išmintį niekais paversiu, atmesiu protingųjų išmanymą.“+ 20  Kur išminčius? Kur Raštų aiškintojas? Kur šio pasaulio* mąstytojas*? Ar Dievas nepavertė pasaulio išminties kvailyste? 21  Štai kaip pasireiškia Dievo išmintis: vadovaudamasis savo išmintimi+ pasaulis Dievo nepažino,+ todėl Dievas panorėjo skelbiamos žinios kvailumu+ išgelbėti tuos, kurie tiki. 22  Žydai reikalauja ženklų,+ graikai ieško išminties, 23  o mes skelbiame prikaltą prie stulpo Kristų. Žydams tai yra papiktinimas, kitataučiams kvailystė,+ 24  o pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – Kristus yra Dievo galybė ir Dievo išmintis.+ 25  Mat iš Dievo ateinanti kvailystė už žmones išmintingesnė ir iš Dievo ateinanti silpnybė už žmones stipresnė.+ 26  Jūs gi suprantate, broliai, kaip yra su pašaukimu: nedaug tarp jūsų, kūniškai vertinant, išmintingų,+ nedaug galingų, nedaug kilmingų.+ 27  Dievas išsirinko, kas pasaulio požiūriu kvaila, kad sugėdintų išmintinguosius; Dievas išsirinko, kas pasaulio požiūriu silpna, kad sugėdintų stipriuosius.+ 28  Ir kas pasaulio požiūriu žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas išsirinko, kad niekais paverstų tai, kas yra,+ 29  ir kad joks žmogus Dievo akivaizdoje nesigirtų. 30  Jo dėka jūs esate viena su Kristumi Jėzumi, jis tapo mums išmintimi nuo Dievo, taip pat teisumu,+ pašventinimu+ ir išpirkimu,+ 31  kad būtų, kaip parašyta: „Kas giriasi, tesigiria Jehova*.“+

Išnašos

Pažod. „liudijimas“.
Kitas Petro vardas.
Pažod. „ne kalbos išmintimi“.
Arba „įrodinėtojas“.