1 Korintiečiams 13:1–13
-
Meilė – pranašesnis kelias (1–13)
13 Jeigu kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, būčiau kaip skardintis gongas ar žvangantys cimbolai*.
2 Jeigu turėčiau pranašavimo dovaną, jei suprasčiau visus slėpinius ir viską išmanyčiau+ ir jeigu turėčiau tokį tikėjimą, kad galėčiau kalnus kilnoti, bet neturėčiau meilės, būčiau niekas.+
3 Jeigu parduočiau visą savo turtą, kad galėčiau kitus pamaitinti,+ jeigu atiduočiau savo kūną, kad galėčiau tuo pasididžiuoti, bet neturėčiau meilės,+ nebūtų man iš to jokios naudos.
4 Meilė+ kantri+ ir gera.+ Meilė nepavydi.+ Ji nesigiria, nesipučia,+
5 nesielgia neprideramai*,+ neieško savo naudos,+ nesusierzina,+ nelaiko skriaudų sąskaitos.+
6 Ji nesidžiaugia neteisybe+ – džiaugiasi tiesa.
7 Ji visa pakelia,+ viskuo tiki,+ viskuo viliasi+ ir visa ištveria.+
8 Meilė niekada nesibaigs. O dėl pranašavimo dovanos – ji išnyks, dėl kalbėjimo kalbomis – jis liausis, dėl žinojimo dovanos – ji išnyks.
9 Juk mūsų žinojimas dalinis+ ir pranašavimas dalinis,
10 o kai ateis tobuli dalykai, dalinių neliks.
11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas, o kai tapau vyru, palikau, kas vaikiška.
12 Juk šiuo metu mes matome neaiškiai, lyg veidrodyje*, o tada matysime aiškiai, tarsi veidas į veidą. Šiuo metu Dievą pažįstu iš dalies, o tada pažinosiu gerai, kaip kad Dievas mane gerai pažįsta.
13 Tad dabar pasilieka šis trejetas – tikėjimas, viltis, meilė. Bet didžiausia iš jų yra meilė.+
Išnašos
^ Instrumentas, primenantis šiuolaikines mušamąsias lėkšteles.
^ Arba „šiurkščiai“.
^ Senovėje veidrodžiai buvo metaliniai, todėl atspindėjo neaiškų vaizdą.
