1 Petro 2:1–25
2 Todėl atsikratykite visokios blogybės,+ klastos, veidmainystės, visokio pavydo ir pagiežingų apkalbų.
2 Lyg naujagimiai+ trokškite gryno žodžio pieno, kad augtumėte ir būtumėte išgelbėti,+
3 juk patyrėte, koks Viešpats maloningas.
4 Jūs artinatės prie jo, prie gyvojo akmens – žmonių atmesto,+ bet Dievo išrinkto, brangaus,+ –
5 ir patys esate tarsi gyvi akmenys, iš kurių statomi dvasiniai namai,+ šventa kunigija, kad Jėzaus Kristaus dėka aukotumėte dvasines aukas,+ priimtinas Dievui.+
6 Raštuose juk sakoma: „Štai dedu Sione rinktinį akmenį, brangų kertinį pamato akmenį; kas juo tiki, tikrai nenusivils*.“+
7 Todėl jis brangus jums, tikintiems. O apie netikinčius pasakyta, kad „tas akmuo, kurį statytojai atmetė,+ tapo kertiniu akmeniu*“+
8 ir „suklupimo akmeniu, nupuolimo uola“.+ Jie suklumpa, nes nepaklūsta žodžiui. Taip jiems ir skirta.
9 O jūs esate „išrinkta giminė, karališkoji kunigija, šventa tauta,+ ypatinga nuosavybe tapę žmonės,+ kad visur skelbtumėte dorybes“+ to, kuris pašaukė jus iš tamsos į savo nuostabią šviesą.+
10 Kadaise nebuvote tauta, o dabar esate Dievo tauta;+ kadaise nebuvote patyrę gailestingumo, o dabar jį patyrėte.+
11 Mylimieji, raginu jus, svetimšalius ir laikinus gyventojus,+ nepasiduoti kūno geismams,+ su kuriais turite kovoti.+
12 Elkitės nepriekaištingai žmonių akyse,+ kad jie, nors dabar jus peikia tarsi kokius piktadarius, matytų gerus jūsų darbus+ ir patikrinimo dieną šlovintų Dievą.
13 Dėl Viešpaties būkite klusnūs visokiai žmonių valdžiai*:+ ir karaliui,+ nes jis viršiausias,
14 ir valdytojams, nes jie yra jo pasiųsti bausti piktadarių ir pagirti geradarių.+
15 Juk Dievo valia yra, kad gerais darbais nutildytumėte neišmanėliškas neprotingų žmonių kalbas.+
16 Esate laisvi žmonės,+ bet savo laisve nedangstykite blogio+ – būkite Dievo vergai.+
17 Gerbkite visus,+ mylėkite broliją,+ bijokite Dievo,+ gerbkite karalių.+
18 Tarnai su derama pagarba teklauso savo šeimininkų+ – ne vien gerų ir supratingų, bet ir tų, kuriems sunku įtikti.
19 Juk jeigu kas ištveria vargus ir kenčia nepelnytai, stengdamasis išsaugoti švarią sąžinę Dievo akivaizdoje,+ tai yra vertybė.
20 Juk argi čia nuopelnas, jeigu ištveriate mušami už nuodėmes?+ Tačiau jeigu ištveriate kentėdami už gerus darbus, Dievui tai yra vertybė.+
21 Tam jūs ir buvote pašaukti. Juk pats Kristus kentėjo už jus+ ir paliko jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis.+
22 Jis nepadarė nuodėmės,+ jo lūpose nebuvo rasta apgaulės.+
23 Įžeidinėjamas+ jis neatsakė įžeidimais,+ kentėdamas+ negrasino, bet patikėjo save tam, kuris teisia+ teisingai.
24 Jis atidavė savo kūną ir taip užnešė mūsų nuodėmes+ ant stulpo*,+ kad būtume iš jų išvaduoti ir gyventume teisiai. „Jo žaizdos jus išgydė.“+
25 Jūs buvote lyg paklydusios avys,+ o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją+ ir prižiūrėtoją.
Išnašos
^ Arba „nebus sugėdintas“.
^ Pažod. „kertės galva“.
^ Pažod. „visokiam žmogiškam kūriniui“.
^ Pažod. „medžio“.
