1 Samuelio 14:1–52
14 Vieną dieną Sauliaus sūnus Jehonatanas+ savo ginklanešiui tarė: „Eikš, paėjėkime iki filistinų sargybos būrio anoje pusėje.“ O savo tėvui jis nieko apie tai nesakė.
2 Saulius tąsyk buvo apsistojęs po granatmedžiu Migrone, netoli Gibėjos.+ Su juo buvo apie 600 karių.+
3 (Efodą+ tuo metu vilkėjo Ahija, sūnus Ahitubo.+ Šis ir jo brolis Ikabodas+ buvo sūnūs Finehaso,+ o šis – sūnus Elio,+ Jehovos kunigo Šilojuje.+) Žmonės nežinojo, kad Jehonatanas išėjęs.
4 Tarp perėjų, kuriomis Jehonatanas norėjo nusigauti iki filistinų sargybos būrio, vienoje ir kitoje pusėje buvo dvi smailios uolos, viena vadinama Bocecu, antra – Sene.
5 Viena uola it koks stulpas stūksojo šiaurėje priešais Michmašą, kita – pietuose priešais Gebą.+
6 Taigi Jehonatanas ginklanešiui tarė: „Paėjėkime iki tų neapipjaustytųjų būrio.+ Gal Jehova mums padės? Jehovai juk nesunku išgelbėti nei per daugelį, nei per keletą.“+
7 Ginklanešys atsakė: „Daryk visa, kas tavo širdyje. Eik, kur sumanei, o aš seksiu paskui tave, kad ir kur širdis tave vestų.“
8 Tada Jehonatanas pasakė: „Mudu nueisime iki tų vyrų ir jiems pasirodysime.
9 Jeigu jie tars: ‘Palaukite, kol mes ateisime!’, liksime stovėti ir pas juos nekopsime.
10 Bet jeigu pakvies: ‘Kilkite šen!’, mudu taip ir padarysime, nes tai bus ženklas, kad Jehova atidavė juos į mūsų rankas.“+
11 Kai jiedu pasirodė filistinų sargybos būriui, filistinai ėmė kalbėti: „Žiūrėkit, hebrajai lenda iš urvų, kuriuose slėpėsi.“+
12 Sargybos būrio vyrai Jehonatanui ir jo ginklanešiui šūktelėjo: „Kilkit šen, mes jus pamokysim!“+ Tada Jehonatanas ginklanešiui tarė: „Sek paskui mane, nes Jehova atiduos juos Izraeliui į rankas.“+
13 Jehonatanas kopė kabindamasis rankomis ir kojomis, ginklanešys – iš paskos. Jehonatanas puolė filistinus ir tie krito, o ginklanešys eidamas įkandin juos pribaiginėjo.
14 Per šį pirmąjį puolimą Jehonatanas ir jo ginklanešys vos pusės jungo* plote paguldė apie dvidešimt vyrų.
15 Šiurpas pagavo esančius lauko stovykloje ir visus sargybos būrio vyrus, persigando net anie būriai, siaubiantys apylinkes.+ Žemė pradėjo drebėti, ir Dievas sukėlė filistinams didelę baimę.
16 Sauliaus sargybiniai Benjamino Gibėjoje+ pamatė, kad sąmyšis plinta į visas puses.+
17 Savo kariams Saulius įsakė: „Suskaičiuokite visus ir pažiūrėkite, ko iš mūsiškių trūksta.“ Jie suskaičiavo ir pamatė, kad nėra Jehonatano ir jo ginklanešio.
18 Saulius paliepė kunigui Ahijai:+ „Atnešk čionai Dievo Skrynią.“ (Tuo metu* Dievo Skrynia buvo su izraelitais.)
19 Kol Saulius kalbėjosi su kunigu, filistinų stovykloje sumaištis vis didėjo. Kunigui Saulius tarė: „Kol kas palauk!“*
20 Tada Saulius ir visi su juo esantys kariai susitelkė ir išžygiavo į mūšį. Filistinus jie rado kertančius vienas kitą kalavijais – tarp jų buvo baisi suirutė.
21 Hebrajai, kurie anksčiau buvo persimetę pas filistinus ir laikėsi kartu su jais stovykloje, dabar prisidėjo prie izraelitų, vedamų Sauliaus ir Jehonatano.
22 Taip pat visi Izraelio vyrai, kurie slapstėsi+ Efraimo aukštumose, išgirdę, kad filistinai bėga, puolė su jais kautis ir juos vijosi.
23 Tą dieną Jehova išgelbėjo Izraelį.+ Kautynės nusitęsė iki pat Bet Aveno.+
24 Izraelio kariai tądien labai nusilpo, mat Saulius buvo žmones prisaikdinęs: „Tebūna prakeiktas tas, kas valgytų ką nors* iki vakaro, iki atkeršysiu savo priešams.“ Tad nė vienas iš žmonių nelietė maisto.+
25 Kariai pasiekė mišką ir čia rado medaus ant žemės.
26 Nors atėję į mišką jie matė varvantį medų, nė vienas nedrįso jo imti ir ragauti, nes bijojo sulaužyti priesaiką.
27 Bet Jehonatanas nebuvo girdėjęs, kaip tėvas prisaikdino žmones,+ tad ištiesė lazdą, kurią turėjo rankoje, ir jos galu pakabino iš korio medaus. Kai jo paragavo, jam net akys nušvito.
28 Tuomet vienas iš vyrų pasakė: „Tavo tėvas žmones griežtai prisaikdino: ‘Tebūna prakeiktas tas, kas šiandien ką nors valgytų!’+ Todėl kariai yra taip nusilpę.“ –
29 „Mano tėvas nuvargino šį kraštą, – atsakė Jehonatanas. – Žiūrėk, kaip nušvito man akys, kai paragavau truputį medaus.
30 O kad kariai būtų galėję laisvai valgyti+ tai, ką paėmė iš priešų! Tada būtume nukovę kur kas daugiau filistinų.“
31 Tą dieną izraelitai guldė filistinus nuo Michmašo iki Ajalono+ ir labai išseko.
32 Jie metėsi prie grobio, godžiai stvėrė avis, jaučius, veršius, pjovė juos tiesiai ant žemės ir valgė kraujingą mėsą.+
33 Sauliui buvo pranešta: „Žmonės nusideda Jehovai – valgo mėsą su krauju!“+ Saulius pasakė: „Jūs pasielgėte neištikimai. Tuojau pat atridenkite didelį akmenį.“
34 Ir dar jis paliepė: „Apeikite žmones skelbdami: ‘Tegu kiekvienas atsiveda jautį ar avį, tegu pjauna čia ir valgo. Nenusidėkite Jehovai valgydami mėsą su krauju.’“+ Ir tą vakarą visi vedė tenai savo jaučius ir pjovė.
35 O Saulius pastatė Jehovai aukurą.+ Tai buvo pirmas jo aukuras Jehovai.
36 Paskui Saulius tarė: „Pulkime filistinus naktį ir plėškime juos iki ryto. Nepalikime gyvo nė vieno.“ Kariai pritarė: „Daryk, kas tau atrodo tinkama.“ Bet kunigas sakė: „Pirma atsiklauskime Dievo.“+
37 Tad Saulius klausė Dievą: „Ar man vytis filistinus?+ Ar atiduosi juos į rankas Izraeliui?“ Tačiau Dievas tądien jam neatsakė.
38 Saulius kreipėsi į tautos vadus: „Visi ateikit šen! Išsiaiškinkime, kokia nuodėmė šiandien buvo padaryta.
39 Kaip gyvas Jehova, išvadavęs Izraelį, net jeigu nusidėjo mano sūnus Jehonatanas, jis turės mirti.“ Bet žmonės tylėjo.
40 Tada jis tarė izraelitams: „Jūs sustokite vienoje pusėje, o aš ir mano sūnus Jehonatanas stovėsime kitoje.“ Žmonės atsakė: „Daryk, kas tau atrodo tinkama.“
41 Saulius prašė Jehovos: „Izraelio Dieve, atsakyk per Tumimus.“+ Burtas krito Jehonatanui ir Sauliui, o tauta pasirodė esanti be kaltės.
42 „Meskite burtus+ man ir mano sūnui Jehonatanui“, – liepė Saulius. Ir burtas krito Jehonatanui.
43 „Sakyk, ką padarei?“ – paklausė Saulius Jehonatano. „Aš tik paragavau truputį medaus nuo lazdos galo.+ Dabar esu pasiruošęs mirti“, – atsakė šis.
44 Tada Saulius tarė: „Tenubaudžia mane Dievas ir dar teprideda, jeigu tu, Jehonatanai, nebūsi atiduotas mirčiai.“+
45 Tačiau kariai pasakė Sauliui: „Argi Jehonatanas, kuris atvedė Izraelį į tokią didžią pergalę*,+ turi mirti? To nebus! Kaip gyvas Jehova, nė plaukas nenukris jam nuo galvos! Juk šiandien jis veikė išvien su Dievu.“+ Taip žmonės išgelbėjo* Jehonataną nuo mirties.
46 Taigi Saulius liovėsi vytis filistinus ir tie grįžo į savo kraštą.
47 Saulius įtvirtino Izraelyje savo karališką valdžią ir visose pusėse kovojo su priešais – moabitais,+ amonitais,+ edomitais,+ su Cobos karaliais+ ir filistinais.+ Prieš ką išžygiuodavo, tą nugalėdavo.
48 Jis kovojo narsiai, sumušė amalekiečius+ ir išvadavo Izraelį iš grobikų nagų.
49 Sauliaus sūnūs buvo Jehonatanas, Išvis ir Malkišūva.+ Jis turėjo ir dvi dukteris – vyresniąją vardu Meraba+ ir jaunesniąją vardu Mikalė.+
50 Sauliaus žmona buvo Ahinoama, Ahimaaco duktė. Jo kariuomenės vadas buvo Abneras,+ Nero sūnus, Sauliaus dėdė.
51 Sauliaus tėvas buvo Kišas;+ Abnero tėvas Neras+ buvo Abielio sūnus.
52 Nuožmus karas su filistinais tęsėsi per visas Sauliaus dienas.+ Kai jis pamatydavo tvirtą narsų vyrą, paimdavo jį į kariuomenę.+
Išnašos
^ Jungas – žemės plotas, kurį per dieną galima aparti vienu jungu jaučių, maždaug 0,4 ha.
^ Pažod. „Tą dieną“.
^ Pažod. „Atitrauk savo ranką!“
^ Pažod. „valgytų duonos“.
^ Pažod. „išpirko“.
^ Arba „į tokį didį išgelbėjimą“.
