1 Samuelio 23:1–29
23 Vieną dieną Dovydui buvo pranešta: „Filistinai kariauja su Keila+ ir nuo grendymų grobia javus.“
2 Dovydas klausė Jehovos:+ „Ar man eiti ir užpulti tuos filistinus?“ – „Eik, kovok su filistinais ir išgelbėk Keilą“, – atsakė Jehova.
3 Tačiau Dovydo vyrai nuogąstavo: „Klausyk, mums net ir čia, Judo žemėje,+ baugu. Tai kas bus, kai išeisime kautis su filistinais į Keilą?“+
4 Todėl Dovydas vėl kreipėsi į Jehovą,+ ir Jehova atsakė: „Eik, leiskis žemyn į Keilą. Aš atiduosiu filistinus tau į rankas.“+
5 Dovydas ir jo vyrai nužygiavo į Keilą ir stojo į mūšį su filistinais. Jie sutriuškino filistinus ir išsivarė jų gyvulius. Taip Dovydas išgelbėjo Keilos gyventojus.+
6 Kai Ahimelecho sūnus Abjataras+ atbėgo pas Dovydą į Keilą, atsinešė ir efodą.
7 Sauliui buvo pranešta: „Dovydas Keiloje.“ Tad Saulius sakė: „Dievas atidavė jį man į rankas,+ nes įžengdamas į miestą su vartais ir velkėmis pats įlindo į spąstus.“
8 Saulius sušaukė visus savo karius, kad žygiuotų į Keilą sučiupti Dovydo ir jo vyrų.
9 Sužinojęs, ką Saulius prieš jį rezga, Dovydas kunigo Abjataro paprašė: „Atnešk efodą.“+
10 Ir Dovydas meldėsi: „O Jehova, Izraelio Dieve, tavo tarnas išgirdo, kad Saulius dėl manęs ruošiasi pulti Keilą ir miestą sunaikinti.+
11 Ar Keilos vadai* atiduos mane jam į rankas? Ar Saulius ateis čionai, kaip tavo tarnas girdėjo? O Jehova, Izraelio Dieve, maldauju atsakyti savo tarnui.“ Jehova atsakė: „Taip, jis ateis.“
12 Dovydas paklausė: „Ar Keilos vadai atiduos mane ir mano vyrus Sauliui į rankas?“ – „Atiduos“, – atsakė Jehova.
13 Dovydas nedelsdamas susiruošė ir su savo vyrais, kurių buvo maždaug 600,+ išėjo iš Keilos. Jie kilnojosi iš vietos į vietą – kur tik galėjo. Išgirdęs, kad Dovydas paliko Keilą, Saulius savo žygį atšaukė.
14 Dovydas laikėsi Zifo+ dykumos aukštumose, sunkiai prieinamose vietose. O Saulius nesiliovė jo ieškojęs,+ tačiau Jehova neatidavė Dovydo jam į rankas.
15 Dovydas žinojo, kad Saulius išėjęs jo ieško* norėdamas nužudyti. Tuo metu Dovydas glaudėsi Horešoje, Zifo dykumoje.
16 Sauliaus sūnus Jehonatanas atėjo pas Dovydą į Horešą ir padėjo jam rasti stiprybės* Jehovoje.+
17 „Nebijok, – drąsino jis, – mano tėvas Saulius tavęs neras. Tu būsi Izraelio karalius,+ o aš būsiu antras po tavęs. Net mano tėvas tai žino.“+
18 Tada jiedu sudarė sandorą+ Jehovos akivaizdoje. Dovydas pasiliko Horešoje, o Jehonatanas grįžo namo.
19 Po kurio laiko Zifo gyventojai atėjo pas Saulių į Gibėją+ ir pranešė: „Dovydas slapstosi netoli mūsų+ Horešoje,+ ant Hachilos kalvos,+ iškilusios į pietus* nuo Ješimono*,+ sunkiai prieinamose vietose.
20 Tad, karaliau, ateik, kada tik panorėsi, ir mes jį atiduosime karaliui į rankas.“+ –
21 „Telaimina jus Jehova už tai, kad parodėte man atjautą, – kalbėjo Saulius. –
22 Prašyčiau nueiti ir tiksliai sužinoti, kur jis laikosi ir kas jį ten matė, nes man pasakyta, kad jis labai gudrus.
23 Išžvalgykite, kur yra jo slaptavietės, ir kai viską gerai ištirsite, sugrįžkite pas mane. Tada su jumis eisiu ir, jeigu jis yra šiame krašte, surasiu jį tarp visų Judo tūkstančių.“
24 Taigi jie iškeliavo ir nuėjo pirma Sauliaus į Zifą.+ Dovydas su savo vyrais tuo metu buvo Maono+ dykumoje, Araboje,+ į pietus nuo Ješimono.
25 Paskui ir Saulius atėjo jo ieškoti kartu su savo kariais.+ Dovydui buvo apie tai pranešta ir jis iškart patraukė tolyn į Maono dykumą, prie uolos.+ Saulius, apie tai išgirdęs, metėsi į dykumą Dovydui iš paskos.
26 Kai Saulius atėjo prie kalno iš vienos pusės, Dovydas su savo vyrais buvo prie to paties kalno iš kitos pusės. Dovydas leidosi bėgti,+ o Saulius su savo kariais vijosi Dovydą ir jo vyrus, ir nedaug trūko, kad juos sučiuptų.+
27 Kaip tik tada pasiuntinys atnešė Sauliui žinią: „Greičiau sugrįžk, nes filistinai įsiveržė į kraštą!“
28 Saulius liovėsi persekioti Dovydą+ ir nužygiavo į kovą su filistinais. Todėl ta vieta pavadinta Išsiskyrimo uola.
29 Dovydas iš ten pasitraukė ir laikėsi En Gedyje,+ sunkiai prieinamose vietose.
Išnašos
^ Arba galbūt „žemvaldžiai“.
^ Arba galbūt „Dovydas bijojo, nes Saulius išėjęs jo ieškojo“.
^ Pažod. „sustiprino jo ranką“.
^ Pažod. „į dešinę“.
^ Arba galbūt „nuo dykumos“.
