1 Samuelio 6:1–21

  • Filistinai grąžina Skrynią (1–21)

6  Jehovos Skrynia filistinų krašte išbuvo septynis mėnesius.+  Susikvietę žynius ir būrėjus,+ filistinai teiravosi: „Ką mums daryti su Jehovos Skrynia? Sakykite, kaip sugrąžinti ją į vietą?“  Tie atsakė: „Jeigu Jehovos, Izraelio Dievo, Sandoros Skrynią siųsite atgal, nesiųskite jos be atnašos. Už savo kaltę būtinai pridėkite jam dovaną.+ Tik tada pagysite ir suprasite, kodėl jo ranka jus slegia.“ –  „Kokią atnašą už savo kaltę privalome jam nusiųsti?“ – klausė filistinai. Tie paaiškino: „Penkis aukso skaudulius* ir penkias aukso peles nuo visų filistinų valdovų,+ nes ir jus, ir jūsų valdovus vargina ta pati bausmė.  Turite padaryti skaudulių ir kraštą alinančių pelių pavidalo dirbinius+ ir pagerbti Izraelio Dievą. Gal tuomet jo ranka taip sunkiai nebeslėgs nei jūsų, nei jūsų dievo, nei jūsų krašto.+  Kam jums užkietinti savo širdį, kaip kadaise užkietino egiptiečiai ir faraonas?+ Tik griežta Dievo bausmė+ juos privertė išleisti izraelitus, ir tie galėjo iškeliauti.+  Taigi dabar parūpinkite naują vežimą, atveskite dvi žindančias karves, ant kurių dar nebuvo uždėtas jungas, ir jas įkinkykite, o jų veršiukus atskyrę uždarykite.  Paimkite Jehovos Skrynią ir įkelkite į vežimą. Aukso dirbinius, kuriuos duodate jam kaip auką už kaltę, padėkite šalia Skrynios atskiroje dėžėje,+ ir tegul keliauja.  Tada stebėkite: jei Skrynia judės keliu į Bet Šemešą,+ savo krašto link, vadinasi, šią didelę bausmę mums yra siuntęs jų Dievas. O jeigu ne, žinosime, kad ne jo ranka mus slėgė, kad visa įvyko atsitiktinai.“ 10  Filistinai taip ir padarė. Atvedę dvi žindančias karves, įkinkė į vežimą, o jų veršiukus uždarė namie. 11  Tada į vežimą įkėlė Jehovos Skrynią, taip pat dėžę su aukso pelėmis ir skaudulių pavidalo dirbiniais. 12  Karvės patraukė keliu tiesiai į Bet Šemešą.+ Baubdamos jos ėjo vieškeliu ir nesuko nei dešinėn, nei kairėn. Filistinų valdovai sekė įkandin iki pat Bet Šemešo ribos. 13  Tuo metu Bet Šemešo žmonės slėnyje pjovė kviečius. Pakėlę akis ir išvydę Skrynią, visi labai apsidžiaugė. 14  Vežimas įriedėjo į betšemešiečio Jozuės lauką ir sustojo netoli didelio akmens. Sukapoję vežimą, žmonės atnašavo karves+ kaip deginamąją auką Jehovai. 15  Levitai+ iškėlė Jehovos Skrynią ir dėžę su aukso dirbiniais ir padėjo ant to akmens. Tądien Bet Šemešo+ gyventojai atnašavo Jehovai deginamąsias ir kitas aukas. 16  Tai stebėję penki filistinų valdovai tą pačią dieną sugrįžo į Ekroną. 17  Taigi, kaip auką už savo kaltę filistinai Jehovai siuntė aukso skaudulius:+ vieną už Ašdodą,+ vieną už Gazą, vieną už Aškeloną, vieną už Gatą+ ir vieną už Ekroną.+ 18  Taip pat aukso pelių davė tiek, kiek visoje Filistijoje yra gyvenviečių, priklausančių penkiems valdovams, – davė ir už įtvirtintus miestus, ir už atvirus kaimus. Tas didelis akmuo, ant kurio buvo padėta Jehovos Skrynia, iki šiol stovi betšemešiečio Jozuės lauke kaip paminklas. 19  Bet Šemešo gyventojai žiūrėjo į Jehovos Skrynią ir Dievas juos už tai nubaudė – žuvo 50 070 žmonių*. Visi ėmė raudoti, kad Jehova siuntė tokią skaudžią nelaimę.+ 20  „Kas gali atsilaikyti Jehovos, šventojo Dievo,+ akivaizdoje? – dejavo Bet Šemešo gyventojai. – Ir pas ką jis keliaus po mūsų?“+ 21  Tad jie siuntė pasiuntinius pas Kirjat Jearimų+ gyventojus ir pranešė: „Filistinai grąžino Jehovos Skrynią. Ateikit ir pasiimkit.“+

Išnašos

Turimi omenyje hemorojiniai mazgai.
Pažod. „70 vyrų, 50 000 vyrų tarp žmonių“.