2 Karalių 20:1–21

  • Ezekijas pagyja iš savo ligos (1–11)

  • Babilono karaliaus pasiuntiniai (12–19)

  • Ezekijo mirtis (20, 21)

20  Tomis dienomis Ezekijas susirgo, jis buvo arti mirties.+ Pas jį atėjo pranašas Izaijas, Amoco sūnus, ir tarė: „Taip sako Jehova. Duok paskutinius nurodymus namiškiams, nes tu mirsi, jau nebepasitaisysi.“+  Ezekijas nusisuko veidu į sieną ir meldė Jehovą:  „Maldauju, Jehova, prisimink, kaip ištikimai, visa širdimi tau tarnavau ir dariau, kas gera tavo akyse.“+ Ir Ezekijas graudžiai pravirko.  Izaijas dar nebuvo išėjęs į vidurinį kiemą, kai jį pasiekė Jehovos žodis:+  „Grįžk ir sakyk Ezekijui, mano tautos vadui: ‘Taip sako Jehova, tavo protėvio Dovydo Dievas. Girdėjau tavo maldą, mačiau tavo ašaras.+ Pagydysiu tave,+ ir jau trečią dieną tu nueisi į Jehovos Namus.+  Pridėsiu prie tavo gyvenimo* penkiolika metų. Išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų.+ Dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo šį miestą apginsiu.’“+  Izaijas tarė: „Nuneškite jam figų slėgtainį.“ Nunešę jie uždėjo figų ant piktvotės ir Ezekijas ėmė sveikti.+  Ezekijas buvo Izaijo klausęs: „Koks ženklas+ parodys, kad Jehova mane išgydys ir kad jau trečią dieną eisiu į Jehovos Namus?“  Izaijas atsakė: „Štai Jehova siunčia tau ženklą, iš kurio matysi, kad savo žodį Jehova tesės. Ar norėtum, kad šešėlis laiptuose* pasislinktų per dešimt pakopų pirmyn ar kad sugrįžtų dešimt pakopų atgal?“+ – 10  „Lengva šešėliui ištįsti per dešimt pakopų, – tarė Ezekijas. – Verčiau tegrįžta jis dešimt pakopų atgal.“ 11  Tad pranašas Izaijas šaukėsi Jehovos, ir šešėlį, kuris Ahazo laiptuose jau buvo dešimčia pakopų nusileidęs, Dievas sugrąžino atgal.+ 12  Tuo metu Babilono karalius Baladano sūnus Berodach Baladanas siuntė pas Ezekiją pasiuntinius su laišku ir dovana, mat išgirdo, kad Ezekijas buvo pasiligojęs.+ 13  Ezekijas juos priėmė* ir aprodė jiems visas savo turtų saugyklas+ – savo sidabrą, auksą, balzaminio ir kitokio brangaus aliejaus atsargas, ginklines ir visa, kas buvo jo iždinėse. Ezekijo rūmuose ir valdose neliko nieko, ko jis nebūtų jiems parodęs. 14  Tada pas karalių atėjo pranašas Izaijas ir paklausė: „Ką tie vyrai kalbėjo? Iš kur jie atkeliavo?“ Ezekijas atsakė: „Jie atvyko iš tolimo krašto, iš Babilono.“+ – 15  „Ką jie tavo rūmuose matė?“ – dar paklausė Izaijas. „Mano rūmuose jie matė viską, – atsakė Ezekijas. – Nėra nieko mano saugyklose, ko nebūčiau jiems parodęs.“ 16  Tada Izaijas tarė Ezekijui: „Paklausyk, ką sako Jehova.+ 17  Štai ateina dienos, kai visa, kas yra tavo rūmuose, ką tavo protėviai yra sukaupę, bus išgabenta į Babiloną,+ neliks nieko. Taip sako Jehova. 18  Ir iš tavo sūnų, kurie tau gims, kai kurie bus paimti.+ Jie taps Babilono karaliaus rūmų pareigūnais.“+ – 19  „Tavo perduotas Jehovos žodis yra teisingas*,+ – atsakė Ezekijas ir pridūrė: – Gerai, kad bent jau mano dienomis išsilaikys taika ir saugumas*.“+ 20  Daugiau apie Ezekiją – apie visą jo galybę, kaip jis padarė tvenkinį+ ir vandentakį, kaip atvedė vandenį į miestą+ – argi neparašyta Judo karalių metraščių knygoje? 21  Galiausiai Ezekijas atgulė prie savo protėvių+ ir vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Manasas.+

Išnašos

Pažod. „dienų“.
Galimas dalykas, pagal šešėlio padėtį ant tų laiptų buvo nustatomas laikas.
Arba „išklausė“.
Pažod. „geras“.
Arba „tiesa“.