2 Karalių 23:1–37
23 Tada karalius sukvietė visus Judo ir Jeruzalės seniūnus.+
2 Drauge su visais Judo žmonėmis ir visais Jeruzalės gyventojais, su kunigais ir pranašais – su visais, nuo mažo iki didelio, – karalius nuėjo į Jehovos Namus ir jiems girdint perskaitė visa, kas parašyta sandoros+ knygoje,+ kuri buvo atrasta Jehovos Namuose.+
3 Stovėdamas prie stulpo, karalius sudarė* sandorą su Jehova,+ kad bus Jehovai ištikimas ir kad visa savo širdimi ir visa siela laikysis jo įsakymų, įstatų, paisys jo priminimų ir vykdys šioje knygoje surašytus sandoros reikalavimus. Sandoros įsipareigojo laikytis ir visi žmonės.+
4 Vyriausiajam kunigui Hilkijui,+ kitiems kunigams ir vartų sargams karalius paliepė iš Jehovos šventyklos išnešti visus reikmenis, skirtus Baalui, Ašeros stulpui*+ ir dangaus kareivijai garbinti. Jis sudegino juos už Jeruzalės, Kidrono šlaituose, o pelenus išgabeno į Betelį.+
5 Jis pašalino svetimų dievų kunigus, kuriems Judo karaliai buvo pavedę atnašauti aukas* šventavietėse prie Jeruzalės ir kituose Judo miestuose, taip pat ir tuos, kurie atnašavo aukas Baalui, saulei, mėnuliui, Zodiako žvaigždynams ir visai dangaus kareivijai.+
6 Iš Jehovos Namų karalius išnešė ir patį Ašeros stulpą;+ išgabenęs už Jeruzalės, į Kidrono slėnį, jį sudegino,+ sutrynė į dulkes ir išbarstė tas dulkes ant prastuomenės kapų.+
7 Jehovos Namuose, be to, nugriovė sanguliautojų* buveines,+ kuriose moterys ausdavo uždangalus Ašeros stulpui.
8 Tada iš Judo miestų jis surinko visus kunigus ir suteršė* visas šventavietes nuo Gebos+ iki Beer Šebos,+ kur jie atnašaudavo aukas*. Taip pat išgriovė vartų šventavietes, įrengtas prie miesto valdytojo Jozuės vartų (įeinant pro miesto vartus – kairėje).
9 Šventaviečių kunigams nebuvo leista tarnauti prie Jehovos aukuro Jeruzalėje,+ nors neraugintą duoną valgyti sykiu su savo broliais jie galėjo.
10 Karalius suteršė ir Tofetą*,+ esantį Ben Hinomo slėnyje*,+ kad daugiau niekas nebeatiduotų savo sūnaus ar dukters ugniai kaip aukos Molechui.+
11 Į Jehovos Namus pro rūmų pareigūno Netan Melecho kambarį*, pro kolonadą, jis uždraudė vesti žirgus, kuriuos Judo karaliai buvo paskyrę saulei, ir sudegino saulės vežimus.+
12 Be to, nugriovė aukurus, kuriuos Judo karaliai buvo pastatę ant Ahazo aukštutinio kambario stogo,+ ir aukurus, kuriuos Manasas buvo pastatęs abiejuose Jehovos Namų kiemuose;+ juos sutrupino ir viską išbarstė Kidrono slėnyje.
13 Karalius suteršė ir priešais Jeruzalę, pietinėje* Sunaikinimo kalno* pusėje, esančias šventavietes, kurias Izraelio karalius Saliamonas buvo įrengęs sidoniečių bjaurasčiai Astartei, moabitų bjaurasčiai Kemošui ir amonitų bjaurasčiai Milkomui.+
14 Šventstulpius* jis sutrupino, nukirto Ašeros stulpus+ ir pribarstė tose vietose žmonių kaulų.
15 Net ir Betelio aukurą – šventavietę, kurią Nebato sūnus Jeroboamas buvo įrengęs ir taip įvedęs Izraelį į nuodėmę,+ – jis išardė, viską sudegino ir sutrynė į dulkes; sudegino ir Ašeros stulpą.+
16 Apsižvalgęs ir pamatęs ant kalno kapus, Jošijas liepė iš ten atnešti kaulų. Tada sudegino juos ant aukuro ir taip aukurą suteršė. Išsipildė Jehovos žodis, kurį buvo paskelbęs Dievo vyras.+
17 Jošijas dar paklausė: „O kieno antkapį aš ten matau?“ Miesto žmonės jam paaiškino: „Tai kapas Dievo vyro, kuris, atėjęs iš Judo,+ išpranašavo šiuos dalykus – tai, ką tu dabar ir padarei su Betelio aukuru.“ –
18 „Palikite jį! Tegu niekas nejudina jo kaulų“, – paliepė karalius. Ir jie paliko ramybėje jo kaulus, taip pat kaulus pranašo, kuris buvo atėjęs iš Samarijos.+
19 Samarijos miestų šventavietėse Jošijas išgriovė visus garbinimo namus,+ kuriuos Izraelio karaliai, pykdydami Dievą, buvo pastatę; su jais padarė tą patį, ką buvo padaręs su Betelio šventaviete.+
20 Ant aukurų jis išžudė visus ten buvusius šventaviečių kunigus ir degino ant tų aukurų žmonių kaulus.+ Paskui Jošijas sugrįžo į Jeruzalę.
21 Karalius visą tautą paragino: „Dabar, kaip šioje sandoros knygoje prisakyta, švęskite Paschą+ Jehovos, savo Dievo, garbei.“+
22 Šitaip Pascha nebuvo švęsta nuo Izraelio teisėjų laikų ir per visas Izraelio ir Judo karalių dienas.+
23 Tokią Paschą Jehovos garbei Jeruzalėje žmonės šventė tik aštuonioliktais karaliaus Jošijo valdymo metais.
24 Jošijas, vykdydamas Įstatymo žodžius, surašytus knygoje, kurią Jehovos Namuose atrado kunigas Hilkijas,+ pašalino iš Judo krašto ir iš Jeruzalės dvasių iššaukėjus, ateities spėjėjus,+ dievukus*,+ bjauriuosius stabus* ir visokias kitokias bjaurastis.+
25 Kito tokio karaliaus, kuris į Jehovą būtų atsigręžęs visa širdimi, visa siela+ ir visomis jėgomis, laikydamasis viso Mozės Įstatymo, nebuvo nei prieš jį, nei po jo.
26 Vis dėlto Jehova degė pykčiu ant Judo dėl visų darbų, kuriais Manasas jį buvo pykdęs, ir jo pyktis neatlėgo.+
27 Jehova tarė: „Kaip pašalinau Izraelį,+ taip ir Judą pašalinsiu iš savo akivaizdos.+ Aš nusigręšiu nuo Jeruzalės – nuo miesto, kurį išsirinkau, ir nuo Namų, apie kuriuos sakiau: ‘Ten bus mano vardas.’“+
28 Daugiau apie Jošiją – visa, ką jis nuveikė, – argi neparašyta Judo karalių metraščių knygoje?
29 Jo dienomis faraonas Nekojas, Egipto valdovas, išsiruošė prie Eufrato upės padėti Asirijos valdovui. Karalius Jošijas išžygiavo prieš Nekoją, ir kai jie susitiko prie Megido, Nekojas jį nužudė.+
30 Jošijo kūną kovos vežimu tarnai pargabeno iš Megido į Jeruzalę ir palaidojo jo kape. Tada krašto žmonės paėmė Jošijo sūnų Jehoahazą ir patepė karaliumi vietoj jo tėvo.+
31 Karaliumi Jehoahazas+ tapo būdamas dvidešimt trejų ir Jeruzalėje valdė tris mėnesius. Jo motina buvo libniečio Jeremijo duktė Hamutalė.+
32 Kaip ir jo protėviai, Jehoahazas darė, kas nedora Jehovos akyse.+
33 Faraonas Nekojas+ uždarė jį į kalėjimą Ribloje,+ Hamato krašte, karaliauti Jeruzalėje jam nebeleido; negana to, iš Judo pareikalavo šimto talentų* sidabro ir talento aukso.+
34 Karaliumi vietoj Jošijo faraonas Nekojas paskyrė jo sūnų Eljakimą ir pervadino Jehojakimu, o Jehoahazą pasiėmė į Egiptą+ – ten jis ir mirė.+
35 Jehojakimas davė faraonui sidabro ir aukso, tačiau kad surinktų sumą, kurios faraonas buvo pareikalavęs, turėjo apdėti mokesčiais krašto gyventojus. Iš kiekvieno gyventojo jis paėmė aukso ir sidabro tiek, kiek mokesčio mokėti buvo asmeniui uždėta, ir atidavė viską faraonui Nekojui.
36 Karaliumi Jehojakimas+ tapo būdamas dvidešimt penkerių ir Jeruzalėje karaliavo 11 metų.+ Jo motina buvo rumiečio Pedajos duktė Zebida.
37 Kaip ir jo protėviai, Jehojakimas darė, kas nedora Jehovos akyse.+
Išnašos
^ Arba „atnaujino“.
^ Arba „leisti dūmus“.
^ Turimi omenyje vyrai, užsiimantys sakraline prostitucija.
^ Arba „leisdavo dūmus“.
^ T. y. padarė nebetinkamas apeigoms atlikti.
^ Vieta už Jeruzalės, kur nuo Dievo atsimetę izraelitai aukodavo vaikus.
^ Arba „valgomąjį“.
^ Pažod. „dešinėje“. Stovint veidu į rytus, pietūs buvo dešinėje.
^ Turimas omenyje Alyvmedžių kalnas, ypač pietinė jo pusė, dar vadinama Prasikaltimo kalnu.
^ Hebr. žodis, čia išverstas „bjaurieji stabai“, galėjo būti giminingas žodžiui, reiškiančiam „mėšlas“.
^ Talentas buvo lygus 34,2 kg. Žr. priedą B14.
