2 Karalių 24:1–20

  • Jehojakimo maištas ir mirtis (1–7)

  • Judo karalius Jehojachinas (8, 9)

  • Pirmasis trėmimas į Babiloną (10–17)

  • Judo karalius Zedekijas; jo maištas (18–20)

24  Jehojakimui karaliaujant, į kraštą įsiveržė Babilono karalius Nebukadnecaras,+ ir Jehojakimas tapo jo tarnu, tačiau, trejiems metams praėjus, prieš jį sukilo.  Tada Jehova į Judą ėmė siųsti plėšikų gaujas – chaldėjų,+ sirų, moabitų ir amonitų. Vis siuntė juos, kad kraštas būtų sunaikintas ir kad išsipildytų žodis, kurį Jehova buvo paskelbęs+ per savo tarnus pranašus.  Nelaimės užgriuvo kraštą dėl to, kad Jehova buvo nusprendęs pašalinti Judo žmones iš savo akivaizdos+ už visas Manaso nuodėmes+  ir už nekaltą kraują, kurį tas buvo praliejęs.+ Jeruzalę Manasas buvo užtvindęs nekaltųjų krauju, ir Jehova nebenorėjo atleisti.+  Daugiau apie Jehojakimą – visa, ką jis nuveikė, – argi neparašyta Judo karalių metraščių knygoje?+  Paskui Jehojakimas atgulė prie savo protėvių+ ir vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Jehojachinas.  Egipto valdovas nebesiryžo leistis iš savo krašto į žygius, nes Babilono karalius buvo atėmęs visa, kas Egipto valdovui priklausė+ nuo Egipto sausvagės*+ iki Eufrato upės.+  Karaliumi Jehojachinas+ tapo būdamas aštuoniolikos ir Jeruzalėje karaliavo tris mėnesius.+ Jo motina buvo Jeruzalės gyventojo Elnatano duktė Nehušta.  Kaip ir jo tėvas, Jehojachinas darė, kas nedora Jehovos akyse. 10  Tuo tarpu Babilono karaliaus Nebukadnecaro kariuomenė atžygiavo prieš Jeruzalę, ir miestas buvo apgultas.+ 11  Kariuomenei surengus apgulą, prie miesto atvyko ir pats Babilono karalius Nebukadnecaras. 12  Judo karalius Jehojachinas drauge su savo motina, tarnais, didžiūnais ir dvariškiais+ Babilono karaliui pasidavė.+ Babilono karalius į nelaisvę jį paėmė aštuntais savo valdymo metais.+ 13  Jis išgabeno visus turtus iš Jehovos Namų ir iš karaliaus rūmų,+ sukapojo visus auksinius reikmenis, kuriuos Jehovos šventyklai buvo padaręs Izraelio karalius Saliamonas.+ Įvyko taip, kaip buvo sakęs Jehova. 14  Į tremtį Babilono karalius išvarė visą Jeruzalę, visus didžiūnus,+ visus narsius karius, visus amatininkus ir kalvius*+ – ištrėmė 10 000 žmonių. Krašte pasiliko tik vargingiausi gyventojai.+ 15  Į Babiloną paėmė ir Jehojachiną,+ taip pat karaliaus motiną, karaliaus žmonas, dvariškius ir krašto diduomenę, ištrėmė juos iš Jeruzalės į Babiloną. 16  Karių, kuriuos Babilono karalius ištrėmė į Babiloną, iš viso buvo 7000, amatininkų ir kalvių – 1000. Visi jie buvo narsūs vyrai, prityrę kovotojai. 17  O karaliumi vietoj Jehojachino Babilono karalius paskyrė jo dėdę Mataniją ir pervadino jį Zedekiju.+ 18  Karaliumi Zedekijas tapo būdamas dvidešimt vienų ir Jeruzalėje karaliavo 11 metų. Jo motina buvo libniečio Jeremijo duktė Hamutalė.+ 19  Zedekijas darė, kas nedora Jehovos akyse, kaip ir Jehojakimas.+ 20  Jeruzalėje ir Jude visa tai įvyko dėl to, kad Jehova buvo užsirūstinęs – taip užsirūstinęs, kad galiausiai pašalino tautą sau iš akių.+ Zedekijas prieš Babilono karalių sukilo.+

Išnašos

Arba galbūt „gynybinių įtvirtinimų statytojus“.