2 Karalių 7:1–20
7 Dabar Eliziejus tarė: „Klausykitės Jehovos žodžio! Taip sako Jehova: ‘Rytoj maždaug tokiu laiku seja* geriausių miltų prie Samarijos vartų* kainuos vos vieną šekelį*, ir vos už vieną šekelį galėsite nusipirkti dvi sejas miežių.’“+
2 Tai išgirdęs, vienas pareigūnas, karaliaus patikėtinis, Dievo vyrui pareiškė: „Net jeigu Jehova ir dangaus užtvaras atvertų, ar taip galėtų būti?“+ Eliziejus atsakė: „Savo akimis tai matysi,+ bet nevalgysi.“+
3 Prie miesto vartų sėdėjo keturi raupsuoti vyrai.+ „Negi taip ir sėdėsim, kol numirsim? – šnekėjosi jie tarpusavyje. –
4 Jeigu nuspręsim eiti į miestą, mirsim ten, nes mieste siaučia badas.+ O jei liksim čia, vis tiek mirsim. Tad eikim į sirų stovyklą. Jei mūsų pagailės, gyvensime, o jei reikės mirti, tai mirsime.“
5 Ir vakaro prieblandoje jie patraukė į sirų stovyklą. Priėję stovyklos pakraštį, žiūri – ogi stovykla tuščia!
6 Jehova buvo padaręs taip, kad sirų stovykloje pasigirstų kovos vežimų dardesys ir žirgų kanopų dundėjimas – didžiulės kariuomenės ūžesys.+ Sirai vieni kitiems sakė: „Turbūt Izraelio karalius pasamdė hetitų ir Egipto karalius, kad eitų prieš mus!“
7 Jie tučtuojau pakilo ir palikę savo palapines, žirgus, asilus ir visa, kas buvo stovykloje, leidosi bėgti. Taip vakaro prieblandoje jie ir pabėgo gelbėdami savo gyvybę*.
8 Anie raupsuotieji, priėję stovyklos pakraštį, įžengė į vieną palapinę ir puolė valgyti ir gerti. Tada susirinko visą sidabrą, auksą, drabužius ir išnešę paslėpė. Paskui sugrįžo, įėjo į kitą palapinę, iš jos irgi išnešė daiktus ir paslėpė.
9 Galiausiai jie ėmė svarstyti: „Negerai mes darome. Juk ši diena yra geros žinios diena. Jei delsime ir lauksime iki aušros, užsitrauksim kaltę. Eikim ir praneškim karaliaus rūmams.“
10 Tad parėję pasišaukė miesto vartų sargus ir papasakojo: „Buvome nuėję į sirų stovyklą, bet nė vieno žmogaus ten neradome ir žmogaus balso negirdėjome. Matėme tik pririštus žirgus ir asilus; ir palapinės stovi kaip stovėjusios.“
11 Vartų sargai nedelsdami tai pagarsino ir žmonės perdavė žinią karaliaus rūmams.
12 Nors buvo naktis, karalius tuojau atsikėlė ir savo tarnams ėmė aiškinti: „Pasakysiu jums, ką sirai yra sumanę. Jie žino, kad mes badaujame,+ todėl išėjo iš stovyklos ir pasislėpė laukuose, regzdami tokią mintį: ‘Kai jie iš miesto išeis, sučiupsime juos gyvus ir įžengsime į miestą.’“+
13 Vienas iš tarnų pasiūlė: „Parinkime kelis vyrus ir duokime jiems penkis mieste likusius žirgus. Šiaip ar taip, tų vyrų laukia galas, kaip ir visos Izraelio daugybės, esančios mieste. Daug izraelitų jau mirė – tie irgi mirs. Tad siųskime juos, tegul išsiaiškina, kas nutiko.“
14 Jie paėmė du kovos vežimus su žirgais, ir karalius išsiuntė vyrus į sirų stovyklą, sakydamas: „Keliaukite ir pažiūrėkite.“
15 Sirų pėdsakais tie vyrai sekė iki pat Jordano ir visur pakeliui matė drabužių ir daiktų, kuriuos sirai bėgdami buvo išmėtę. Sugrįžę pasiuntiniai viską papasakojo karaliui.
16 Tada žmonės ėjo iš miesto ir sirų stovykloje rinko sau grobį. Kaip Jehova ir buvo sakęs, seja geriausių miltų kainavo vos vieną šekelį, ir vos už vieną šekelį buvo galima nusipirkti dvi sejas miežių.+
17 Anam pareigūnui, savo patikėtiniui, karalius pavedė prižiūrėti vartus, bet žmonės jį vartuose sumindžiojo – apie tai buvo sakęs Dievo vyras, kai karalius pas jį lankėsi.
18 Taigi įvyko, kaip Dievo vyras karaliui buvo kalbėjęs: „Rytoj maždaug tokiu laiku dvi sejos miežių prie Samarijos vartų kainuos vos vieną šekelį, ir vos už vieną šekelį galėsite nusipirkti seją geriausių miltų.“+
19 Kai anas pareigūnas Dievo vyrui pareiškė: „Net jeigu Jehova ir dangaus užtvaras atvertų, ar taip galėtų būti?“, Eliziejus jam atsakė: „Savo akimis tai matysi, bet nevalgysi.“
20 Taip ir buvo, nes žmonės vartuose jį sumindžiojo.
Išnašos
^ Seja buvo lygi 7,33 L. Žr. priedą B14.
^ Arba „Samarijos turgavietėse“.
^ Šekelis buvo lygus 11,4 g. Žr. priedą B14.
