2 Karalių 9:1–37
9 Pranašas Eliziejus, pasišaukęs vieną iš pranašų sūnų, davė jam užduotį: „Pasikaišyk drabužį, pasiimk indelį aliejaus ir skubėk į Ramot Gileadą.+
2 Kai ten nueisi, susirask Nimšio sūnaus Juozapato sūnų Jehuvą.+ Įėjęs pasivadink jį į šalį nuo kitų vyrų, į galinį kambarį.
3 Paėmęs indelį aliejaus, išpilk jam ant galvos ir tark: ‘Taip sako Jehova: „Aš patepu tave Izraelio karaliumi.“’+ O tada atidaryk duris ir nieko nelaukdamas bėk.“
4 Taigi tas pranašo tarnas iškeliavo į Ramot Gileadą.
5 Nuvykęs rado ten besėdinčius kariuomenės vadus. „Vade, turiu tau žinią!“ – prakalbo jis. „Kuriam iš mūsų?“ – paklausė Jehuvas. „Tau, vade“, – atsakė tas.
6 Jehuvas pakilo ir įėjo vidun. Tuomet tarnas išpylė aliejų jam ant galvos ir tarė: „Taip sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Aš patepu tave Jehovos tautos Izraelio karaliumi.+
7 Tu sunaikinsi savo valdovo Ahabo namus ir taip aš atkeršysiu už savo tarnų pranašų kraują ir už kraują visų Jehovos tarnų, kurie krito nuo Jezabelės rankos.+
8 Pražus visi Ahabo namai. Išnaikinsiu iš Ahabo šeimos visus vyrus*, net Izraelio bejėgius ir silpnuosius.+
9 Ahabo namams padarysiu tą patį, ką padariau Nebato sūnaus Jeroboamo namams+ ir Ahijos sūnaus Bašos namams.+
10 O Jezabelę atvirame lauke ės Jezreelio šunys,+ niekas jos nepalaidos.’“ Tai pasakęs, pranašo tarnas atidarė duris ir išbėgo.+
11 Jehuvui grįžus prie savo valdovo tarnų, tie ėmė klausinėti: „Ar viskas gerai? Ko tas beprotis buvo pas tave atėjęs?“ – „Juk žinot, kokie jie yra ir kokios jų šnekos“, – atsakė jis.
12 Bet vyrai neatstojo: „Sakyk tiesą, neišsisukinėk!“ Ir Jehuvas papasakojo: „Taip ir taip jis man kalbėjo ir dar pridūrė: ‘Taip sako Jehova: „Aš patepu tave Izraelio karaliumi.“’“+
13 Tai išgirdę, visi griebė savo apsiaustus ir klojo jam po kojomis ant plikų laiptų.+ Jie papūtė ragą ir paskelbė: „Jehuvas yra karalius!“+
14 Tada Nimšio sūnaus Juozapato sūnus Jehuvas+ surengė sąmokslą prieš Jehoramą.
Jehoramui su visa Izraelio kariuomene dėl Sirijos karaliaus Hazaelio+ buvo tekę kurį laiką pasilikti Ramot Gileade.+
15 Paskui karalius Jehoramas grįžo į Jezreelį+ gydytis žaizdų, nes mūšyje su Sirijos karaliumi Hazaeliu buvo sirų sužeistas.+
Jehuvas kalbėjo: „Jei palaikot mano pusę, niekam neleiskit ištrūkti iš miesto, kad nukeliavę į Jezreelį mūsų neišduotų.“
16 Tada įlipęs į kovos vežimą Jehuvas pasuko Jezreelio link, kur savo žaizdas gydėsi Jehoramas; kaip tik tuo metu Jehoramo aplankyti buvo atvykęs Judo karalius Ahazijas.
17 Jezreelyje vienas sargybinis nuo bokšto pamatė artinantis Jehuvo būrį ir iškart pranešė: „Matau būrį vyrų!“ Jehoramas įsakė: „Pasiųsk raitelį jų pasitikti. Tegu paklausia: ‘Ar su taika atvykstate?’“
18 Raitelis nuskubėjo jų pasitikti ir prabilo: „Karalius klausia: ‘Ar su taika atvykstate?’“ – „Ar tavo reikalas rūpintis taika? – atkirto Jehuvas. – Jok man iš paskos.“
Sargybinis vėl pranešė: „Pasiuntinys juos pasitiko, bet negrįžta.“
19 Tada buvo išsiųstas dar vienas raitelis. Juos pasitikdamas, jis prabilo: „Karalius klausia: ‘Ar su taika atvykstate?’“ Bet Jehuvas ir jam atkirto: „Ar tavo reikalas rūpintis taika? Jok man iš paskos.“
20 Sargybinis ir vėl pranešė: „Jis pasitiko juos, bet negrįžta. O iš važiuosenos atrodo, kad tai Nimšio vaikaitis* Jehuvas, nes važiuoja kaip pašėlęs.“
21 Jehoramas įsakė: „Kinkyk žirgus!“ Žirgai į jo vežimą buvo įkinkyti, ir Izraelio karalius Jehoramas su Judo karaliumi Ahaziju,+ kiekvienas savo kovos vežimu, išvažiavo pasitikti Jehuvo. Jie susitiko jezreeliečio Naboto lauke.+
22 Pamatęs Jehuvą, Jehoramas paklausė: „Ar su taika, Jehuvai?“ Į tai jis atsakė: „Kokia dar gali būti taika, jei nesibaigia tavo motinos Jezabelės paleistuvavimas+ ir žyniavimas?!“+
23 Jehoramas suprato, kad reikia bėgti, ir tučtuojau apsuko vežimą. „Išdavystė, Ahazijau!“ – šaukė jis.
24 Bet Jehuvas, įtempęs lanką, paleido strėlę ir pataikė Jehoramui į tarpumentę. Strėlė pervėrė širdį ir Jehoramas sukniubo kovos vežime.
25 „Paimk jį ir numesk jezreeliečio Naboto lauke,+ – paliepė Jehuvas savo padėjėjui Bidkarui. – Atsimeni, kai mudu važiavome* paskui jo tėvą Ahabą? Tąsyk pats Jehova paskelbė jam nuosprendį:+
26 ‘Už Naboto kraują+ ir už jo sūnų kraują, kurį mačiau vakar, – tai Jehovos žodis, – aš būtinai tau atlyginsiu+ šiame lauke. Tai Jehovos žodis.’ Todėl dabar paimk ir šiame lauke jį numesk, kaip Jehova ir kalbėjo.“+
27 Judo karalius Ahazijas,+ pamatęs, kas dedasi, pasileido keliu link namo, esančio sode. (Vėliau, jį persekiodamas, Jehuvas įsakė: „Ir jį nukaukite!“ Tad Ahazijas buvo pašautas kovos vežime pakeliui į Gūrą, netoli Ibleamo.+ Jis dar spėjo pabėgti į Megidą ir tenai numirė.
28 Jo kūną tarnai parvežė į Jeruzalę. Čia, Dovydo mieste,+ jį palaidojo jo paties kape šalia protėvių.
29 Judo karaliumi Ahazijas+ buvo tapęs vienuoliktais Ahabo sūnaus Jehoramo valdymo metais.)
30 Jehuvas atvyko į Jezreelį.+ Apie tai išgirdusi, Jezabelė+ juodai pasidažė akis, pasidarė šukuoseną ir žvalgėsi pro langą.
31 Jehuvui įvažiuojant pro vartus, ji prabilo: „Argi gerai baigėsi Zimriui, nužudžiusiam savo valdovą?“+
32 Pažvelgęs aukštyn į langą, Jehuvas šūktelėjo: „Kas su manim?! Kas?!“+ Tuojau iš viršaus į jį sužiuro du ar trys rūmų pareigūnai.
33 „Meskit ją žemyn!“ – paliepė jis, ir tie išmetė Jezabelę pro langą. Jos kraujas aptaškė sieną ir žirgus, o žirgai ją sutrypė.
34 Įėjęs vidun, Jehuvas pavalgė, atsigėrė, tada tarė: „Prašau pasirūpinti, kad ta prakeikta moteris būtų palaidota. Šiaip ar taip, ji karaliaus duktė.“+
35 Bet vyrai, nuėję jos laidoti, rado tik kaukolę, pėdas ir plaštakas.+
36 Kai sugrįžę pranešė Jehuvui, jis pasakė: „Taip išsipildė žodžiai, kuriuos Jehova kalbėjo+ per savo tarną tišbietį Eliją: ‘Jezreelio šunys ės Jezabelės kūną atvirame lauke.+
37 Jezabelės lavonas gulės tarsi mėšlas Jezreelio laukuose ir niekas negalės pasakyti: „Štai čia Jezabelė.“’“
Išnašos
^ Pažod. „visus, kas šlapinasi ant sienos“. Taip buvo paniekinamai vadinami vyrai.
^ Pažod. „sūnus“.
^ Arba galbūt „jojome“.
