2 Korintiečiams 1:1–24
1 Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus+ Dievo bendruomenei Korinte ir visiems šventiesiems Achajoje.+
2 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus.
3 Tebūna pašlovintas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas+ ir Tėvas, atjautos Tėvas+ ir visokios paguodos Dievas.+
4 Jis guodžia* mus, kai patiriame visokių išmėginimų,+ kad ir mes ta Dievo teikiama paguoda+ galėtume guosti+ visus išmėginimų prislėgtus.
5 Kaip dėl Kristaus patiriame daug kentėjimų,+ taip Kristaus dėka esame kupini paguodos.
6 Jei kenčiame mėginimus, tai tam, kad būtumėte paguosti ir išgelbėti, ir jei esame guodžiami, tai irgi tam, kad būtumėte paguosti. Paguoda įgalina jus ištverti tokius pat kentėjimus, kokius kenčiame mes.
7 Taigi mūsų viltis dėl jūsų yra tvirta, nes žinome: jei, kaip ir mes, kenčiate, tai, kaip ir mes, būsite paguosti.+
8 Norime, broliai, kad žinotumėte, kokį suspaudimą mums teko patirti Azijoje.+ Jis buvo tiesiog nepakeliamas, viršijo visas jėgas, todėl manėme neliksią gyvi.+
9 Tiesą sakant, atrodė, kad mums jau ištartas mirties nuosprendis. Bet tai atsitiko, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu,+ kuris prikelia mirusius.
10 Jis išgelbėjo mus iš mirtino pavojaus ir, esame tikri, gelbės ateityje.+
11 Jūs irgi galite mums padėti – maldauti už mus.+ Daugeliui už mus meldžiantis, susilauksime malonės ir tada daugelis galės už tai dėkoti.+
12 Galime pasigirti ir su gryna sąžine pasakyti, kad pasaulyje, o ypač pas jus, gyvenome šventai, buvome nuoširdūs, kaip Dievas moko, ir kliovėmės ne žmogiška* išmintimi,+ o Dievo malone.
13 Mes rašome jums tik tai, ką galite skaityti ir suprasti* ir ką, viliuosi, suprasite iki galo.
14 Kai kurie iš jūsų suprantate, kad galite mumis didžiuotis; mes irgi didžiuosimės jumis mūsų Viešpaties Jėzaus dieną.
15 Su tokiu pasitikėjimu aš ketinau pas jus atvykti, kad turėtumėte antrą progą džiaugtis*.
16 Jus aplankyti norėjau pakeliui į Makedoniją, o paskui – iš jos grįždamas. Tada, jūsų išlydėtas, ketinau vykti į Judėją.+
17 Negi taip sumanęs aš pasielgiau lengvabūdiškai? O gal, kai ką nors sumanau, tas sumanymas kūniškas, tarsi sakyčiau „taip taip“, o paskui – „ne ne“?
18 Bet galima pasitikėti Dievu: tai, ką jums sakome, nėra sykiu ir „taip“, ir „ne“.
19 Juk Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, paskelbtas jums per mus, tai yra per mane, Silvaną ir Timotiejų,+ netapo sykiu ir „taip“, ir „ne“; jo ištartas „taip“ visada yra „taip“.
20 Kad ir kiek būtų Dievo pažadų, per Jėzų jie tapo „taip“.+ Todėl per jį tariame Dievui „amen“+ ir taip teikiame jam šlovę.
21 O tas, kuris laiduoja, kad mes ir jūs priklausome Kristui, ir kuris mus patepė, yra Dievas.+
22 Tai jis pažymėjo mus savo antspaudu+ ir įdėjo mums į širdis dvasią, laiduojančią būsimąjį atlygį.+
23 Prisiekiu gyvybe – Dievas tebus mano liudytojas, – kad į Korintą kol kas nevykau tik gailėdamas jūsų.
24 Mes nesame jūsų tikėjimo šeimininkai+ – drauge su jumis darbuojamės dėl jūsų džiaugsmo, nes tvirtai laikotės tikėjimo.
Išnašos
^ Arba „drąsina“.
^ Pažod. „kūniška“.
^ Arba galbūt „ką jau gerai žinote ir suprantate“.
^ Arba galbūt „kad gautumėte dvigubą naudą“.
