2 Korintiečiams 5:1–21
5 Mes juk žinome, kad mūsų žemiškoji buveinė, ši palapinė, bus nugriauta+ ir kad turėsime pastatą iš Dievo, buveinę danguje – ne rankų darbo,+ amžiną.
2 Savo žemiškojoje buveinėje mes vaitojame, trokšte trokšdami apsivilkti mums skirtą dangiškąją buveinę,+
3 kad ją apsivilkę nebūtume nuogi.
4 Mes, tebesantys šitoje palapinėje, prislėgti vaitojame. Bet ne dėl to, kad norėtume nusivilkti šitą – norime apsivilkti aną.+ Taip gyvybė praris visa, kas mirtinga.+
5 Dievas mus tam paruošė+ ir davė mums dvasią, laiduojančią atlygį.+
6 Mes visuomet kupini pasitikėjimo ir žinome, kad kol gyvename kūno namuose, nesame su Viešpačiu,+ –
7 juk gyvename tikėjimu, o ne regėjimu.
8 Mes kupini pasitikėjimo ir mieliau gyventume ne kūne, o pas Viešpatį.+
9 Bet ar gyvename pas jį, ar savo namuose, stengiamės būti jam priimtini.
10 Juk visi turės stoti prieš Kristaus teismo pakylą, kad kiekvienas atsiimtų atlygį už tai, ką būdamas kūne darė – gera ar bloga.+
11 Taigi, suprasdami, kad reikia bijoti Viešpaties, mes stengiamės žmones įtikinti. Dievas mus gerai pažįsta ir, viliuosi, gerai pažįsta jūsų sąžinė.
12 Mes jums iš naujo neprisistatinėjame – skatiname jus mumis girtis, kad turėtumėte ką atsakyti tiems, kurie giriasi išore,+ o ne tuo, kas širdyje.
13 Juk jeigu mes pakvaišę,+ tai dėl Dievo, jeigu mes sveiko proto, tai dėl jūsų.
14 Kristaus meilė valdo mus, nes štai kokią išvadą padarėme: vienas mirė už visus+ – taip, visi buvo mirę, –
15 mirė už visus, kad gyvieji nebe dėl savęs gyventų,+ o dėl to, kuris numirė už juos ir buvo prikeltas.
16 Todėl nuo dabar mes nė apie vieną žmogų nesprendžiame žmogišku požiūriu*.+ Net jeigu anksčiau apie Kristų sprendėme žmogišku požiūriu*, dabar sprendžiame nebe taip.+
17 Tad kas yra bendrystėje su Kristumi, tas yra naujas kūrinys.+ Senieji dalykai praėjo, štai atsirado nauji!
18 Visa tai yra iš Dievo, kuris per Kristų sutaikė mus su savimi+ ir pavedė mums sutaikymo tarnystę,+ –
19 Dievas per Kristų sutaikė pasaulį su savimi,+ neįskaitydamas žmonėms jų prasikaltimų,+ ir patikėjo mums sutaikymo žinią.+
20 Tad Kristaus vietoje tarnaujame pasiuntiniais,+ tarytum pats Dievas kreiptųsi per mus į žmones. Kristaus vietoje maldaujame: „Susitaikykite su Dievu!“
21 Tą, kuris nepadarė nuodėmės,+ jis dėl mūsų pavertė nuodėme*, kad per jį Dievo akyse mes taptume teisūs.+
